Turbūt visi, žino, kad šlapia ir šalta šuns nosis yra visiškai normalus reiškinys. Tačiau mokslininkė Anna Balint, kuri tyrinėja gyvūnų elgesį Eötvös Loránd universitete (Vengrija) sako, kad miegant šuns nosis sausėja ir šyla – tad pabudęs šuo tuoj apsilaižo nosį.
Tačiau kodėl šunų nosis būna šaltos – ir ar tai turi kažkokios praktinės naudos?
Viena iš hipotezių, kad šalta nosis padeda šuniui reguliuoti kūno temperatūrą. Tačiau, anot A.Balint, nosis yra sąlyginai maža, todėl mažai tikėtina, kad ji žymiau prisidėtų prie šuns kūno temperatūros reguliavimo.
Kad ištirtų šį reiškinį, tarptautinė mokslininkų komanda išmatavo daugumos gyvūnų nosių temperatūrą. Tarp tirtų gyvūnų buvo arkliai, šunys ir net briedžiai. Tuo metu, kai A.Balint prisijungė prie šio projekto, mokslininkų komanda jau buvo išsiaiškinusi, kad šunų ir kitų mėsėdžių gyvūnų nosių galiukai yra vėsesni nei žolėdžių. Mokslininkai pamanė, kad vėsi nosis gali būti privalumu laukinėje gamtoje.
Tada komanda atliko du eksperimentus – kad išsiaiškintų, ar šalta nosis padeda geriau aptikti šilumą. Pirmojo eksperimento metu mokslininkai sėkmingai išmokė tris naminius šunis išsirinkti šiltesnį objektą – panašios temperatūros, kaip ir auka – vietoje kambario temperatūros objekto. Eskperimento rezultatai parodė, kad šunys gali aptikti silpną terminę radiaciją iš panašaus atstumo, kaip ir medžiojant auką.
Antrojo eksperimento metu, kai buvo tyrinėjamos smegenys, mokslininkai panaudojo dėžę su šiltu vandeniu bei izoliacines duris trylikai šunų, kurie buvo išmokyti ramiai gulėti magnetinio rezonanso tomografe. Šunų smegenų atsakas buvo didesnis, kai izoliacinės durys būdavo atidarytos ir paviršius tapdavo šiltesnis nei esant neutraliam paviršiui. Smegenų sritis, kuri užsidegdavo žiūrint pro magnetinio rezonanso tomografą, buvo tik kairiajame smegenų pusrutulyje.
A.Balint pasakoja, kad ši smegenų sritis labai domina mokslininkus – kadangi ji apdoroja atsaką į maistą, o tai savo ruožtu buvo siejama su stuburinių gyvūnų aktyvumu medžiojant. Ši smegenų sritis žinoma kaip sematosensorinė jungiamoji žievė, ji padeda suartinti tarpusavyje įvairius pojūčius – tokius kaip regėjimas, kūno padėtis ir šiluma. Ši smegenų sritis minėtus pojūčius naudoja vienu metu, kad galėtų planuoti veiksmus reikiamam tikslui pasiekti.
Turint omenyje tai, kad ši kairioji nervinė sritis tapo aktyvi, kai šuns nosis prisilietė prie šilto paviršiaus, visai įmanoma, kad šunys bei kiti šaltas nosis turintys gyvūnai galimai naudoja šilumos aptikimo pojūtį kartu su kitais pojūčiais, kad galėtų sėkmingai medžioti grobį.
Nors šis 2020 metų vasario mėnesį atliktas tyrimas, kuris buvo publikuojamas žurnale „Scientific Reports“, yra pernelyg mažas, kad būtų padarytos tvirtos išvados, A.Balint sako, kad šalta nosis gali būti jautresnė temperatūrų skirtumams. Anot jos, žmonės dažnai mano, kad šunys yra vedini savo uoslės – ir tai iš tiesų gali būti tiesa. Tačiau vėjuotos sąlygos ar audringas oras gali apsunkinti šuns uoslės darbą. Todėl vietoje to jiems gali padėti šilumos signalas.
Tad kodėl šuns nosis yra šalta? A.Balint ir jos kolegos ir toliau ieško atsakymų į šį klausimą. Dabar mokslininkai svarsto, kokiu atstumu tokio tipo šilumos aptikimas gali būti naudingas. Tačiau kol kas visą tai žino tik patys šunys ir jų nosys.
