Priešingai nei Žemė, Saulė šiemet išgyvena ramius metus. Tačiau artimesnis žvilgsnis į mūsų žvaigždę patvirtino tai, ką Saulės stebėtojai įtarinėjo jau seniai – mūsų žvaigždė įžengė į naują ciklą.

Kai tik mokslininkai ėmė rimčiau tyrinėti Saulės dėmes, jie pastebėjo tam tikrą ramybės ir aktyvumo ciklą, kuris kartojasi kas 11 Žemės metų.

Nuo XVIII amžiuje prasidėjusių stebėjimų pradžios buvo užfiksuoti 24 tokie ciklai. Ir, anot iš NASA ir Nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų administracijos (NOAA) specialistų sudarytos grupės, 2019 metų gruodžio mėnesį Saulė įžengė jau į 25-ąjį ciklą.

Žinoma, jį nebuvo taip jau lengva pastebėti. Mat nebuvo jokių tai pastebėti leidžiančių šviesos žybsnių ar kažkokių kosminių fanfarų. Vietoje to atsirado žemos temperatūros šešėlių, vadinamų Saulės dėmėmis.

Pasak Pasaulinio duomenų centro Saulės dėmių indekso ir Ilgalaikių Saulės stebėjimų direktoriaus Frederico Clette, mokslininkai fiksuoja visas mažytes Saulės dėmes, kurios žymi naujojo ciklo pradžią. Astronomas pasakoja, kad šios mažytės dėmės geba puikiai prognozuoti būsimus Saulės išmetimus. Anot jo, tik atidžiai sekant šių mažyčių dėmių dėsnius, per keletą mėnesių galima išsiaiškinti dviejų ciklų sandūrą.

Nepaisant šių 11 metų trukmės ciklų fiksavimo jau daugybę metų, mes vis dar nežinome, kokie mechanizmai valdo šiuos ciklus. Žvaigždžių periodiškumas yra gana dažnas reiškinys. Taip pat Visatoje yra daugybė objektų, kurie turi prašviesėjimo-užtamsėjimo ciklus, kurie yra itin reguliarūs.

Geriausias būdas nustatyti Saulės ciklus yra magnetinių laukų pokyčių analizavimas – kadangi juos valdo giliai esančios sudėtingos plaukiančios plazmos srovės. Kas tiksliai traukia ir stumia šias sroves ir dar daro tai ritmiškai – kol kas nėra aišku, tačiau manoma, kad ciklų periodiškumas yra susijęs su planetų orbitomis.

NASA mokslininkė Lika Guhathakurta sako, kad išeinant iš Saulės minimumo ir artėjant link 25-tojo Saulės maksimumo, svarbu prisiminti, kad Saulės aktyvumas niekada nesustoja – jis nuolatos kinta, tarsi svyruojanti švytuoklė.

Nors pakilimų ir nuosmukių ciklas trunka 11 metų, žymiai tikslesnis yra 22 metus trunkantis Saulės ciklas, kurio metu vietomis apsikeičia Saulės ašigaliai.

Šių pokyčių tyrinėjimas leidžia mums tiksliau prognozuoti kosminius orus, kuriems didelę įtaką turi dideli įkrautos plazmos ir radiacijos pliūpsniai, išmetami į kosmosą – ypač esant Saulės maksimumui.

Prireiks dar penkerių metų, kol galėsime sakyti, kad jau esame agresyvioje Saulės ciklo fazėje. Tačiau tai nereiškia, kad neturimėtume rūpintis tuo dabar.

Ar 25 Saulės ciklas surengs įspūdingą pasirodymą, pamatysime ateityje – tačiau bet kuriuo atveju jis neturėtų būti labai griausmingas. 24 ciklas buvo gana ramus – tačiau tik lyginant su ankstesniais ciklais, kurie buvo stipresni nei įprasta.

NOAA Kosminių orų prognozių centro (JAV) valdybos pirmininkas ir fizikas Dougas Bieseckeris sako, kad vien dėl to, jog šis Saulės ciklas yra ne toks aktyvus, kaip įprasta, dar nereiškia, kad kosminiai orai nebus ekstremalūs. Anot jo, Saulės poveikis mūsų kasdieniam gyvenimui yra realus.

Žinoma, šis poveikis nėra visiškai tiesioginis – nebent esate astronautas, nerimaujantis dėl rentgeno spindulių ar greitai skriejančių protonų – ar kosmoso inžinierius, kuris valdo sudėtingus palydovus.

Čia, Žemėje, kurią gaubia storas atmosferos sluoksnis, Saulės ciklai nėra tokie pastebimi. Jeigu pasiseks, Saulės maksimumų metu gali pavykti pamatyti Šiaurės pašvaistę. Tačiau realiai nerimauti dėl Saulės žybsnių visiškai neverta – jie tikrai nesugriaus mūsų gyvenimų.

Parengta pagal „Science Alert“.