Tyrimo autorius psichologijos profesorius iš Wellesley koledžo (JAV) Jeremy Wilmer sako, kad jeigu vienas žmogus vertintų kitų žmonių veidus pagal patrauklumą, ir tai darytų dar kitas žmogus, abiejų vertintojų nuomonė sutaptų tik 50 procentų atvejų. Šis tyrimas buvo publikuojamas žurnale „Current Biology“.
Dviejų dalių tyrime pirmiausiai buvo prašoma 35 000 žmonių įvertinti kitų žmonių veidų patrauklumą internetinėje svetainėje testmybrain.org. Seniau atliktas tyrimas rodė, kad žmonės įprastai sutaria, kad simetriški veidai yra gražesni. Tai – bei kiti veiksniai – lemia tai, kad dėl grožio sutariama 50 procentų atvejų.
O kaip dėl likusių 50 procentų atvejų? Štai šioje vietoje mokslas tampa itin įdomiu.
Antroje tyrimo dalyje mokslininkai tyrė žmonių skonį veido išvaizdai. Šiame tyrime dalyvavo 547 poros identiškų dvynių ir 214 porų neidentiškų dvynių. Buvo tikimasi, kad ištyrus genetiškai genetiškai vienodų ar panašių žmonių, kurie užaugo toje pačioje aplinkoje, skonį, bus galima gauti įžvalgų apie tai, kas lemia skonio išvaizdai susiformavimą – prigimtis ar aplinka, kurioje žmogus užaugo.
Buvo iškelta hipotezė, kad jeigu tai lemia genai, galima tikėtis, kad identiškų dvynių skonis bus panašesnis nei neidentiškų. Kita vertus, jeigu šeimos aplinka daro didelę įtaką, neidentiškų dvynių skonis išvaizdai turėtų sutapti. Tačiau tyrimo rezultatai to nepatvirtino.
J.Wilmeris pasakoja, kad šiuo atveju mokslininkai išsiaiškino, jog nors identiški dvyniai turi tokius pačius genus, taip pat jų šeimos aplinka yra vienoda, jų skoniai estetikai skyrėsi gana stipriai.
Tyrimas rodo, kad asmeninės patirtys formuoja mūsų skonį išvaizdai – ir kadangi patirtis yra labai asmeniška, šiuo atžvilgiu mūsų skonis gali labai skirtis nuo žmonių, kurie bent jau teoriškai yra labai panašūs į mus.
Tad kokios patirtys nulemia tai, ką mes laikome patraukliais? Savo tyrime mokslininkai to nesiaiškino, tačiau tyrimo autorė Laura Germine iš Masačiusetso pagrindinės ligoninės sako, kad remiantis senesne literatūra šiuo klausimu, yra kelios teorijos, kurios gali padėti atsakyti į šį klausimą.
Ji sako, kad ankstesnių tyrimų metu buvo išsiaiškinta, jog paėmus veidą ir jį susiejus su teigiama informacija, šis veidas atrodys patrauklesnis, o į jį panašūs veidai taip pat atrodys patrauklesni – bei atvirkščiai. Tad gyvenime suformavus teigiamiems santykiams su partneriais ar draugais, jų veido bruožai tampa patrauklesni, o kiti žmonės, kurių išvaizda yra panaši, jums taip pat atrodo gražesniais.
Ji prideda, kad dažnai matant veidą, jis taip pat tampa patrauklesniu. Tai reiškia, kad veidai, kuriuos matote savo darbo aplinkoje, šeimoje ar santykiuose tampa patrauklesniais.
Apibendrinant – aplinka, kurioje užaugote ar mokykla, kurią lankėte, neturi didelės įtakos skonio išvaizdai susiformavimui. Tam daugiausiai įtakos turi patirtys, kurios kiekvieno žmogaus gyvenime yra unikalios. Šioje srityje būtina atlikti daugiau tyrimų – tačiau šis tyrimas parodė, kad išvaizda iš tiesų yra skonio, kuris yra labai unikalus, reikalas.
