Sunku nenusižiovauti, kai mūsų akivaizdoje tai padaro kažkas kitas – kadangi žiovulys yra užkrečiamas. Netgi šunys užsikrečia žiovuliu. Tačiau anot 2015 metais atliko tyrimo, kuris buvo publikuojamas žurnale „Personality and Individual Differences“, psichopatai tam taip nėra labai imlūs.
Mokslininkai iš Bayloro universiteto (JAV) pasitelkė 135 studentus ir išmatavo jų asmenybes bei psichopatijos bruožus. Tuomet jie su studentais atliko žiovulio eksperimentą.
Pasirodo, kad tie, kurie surinko daug balų psichopatijos testo metu, žymiai rečiau užsikrėsdavo žiovuliu.
Ankstesnio tyrimo metu buvo nustatyta, kad žiovulys turi ryšį su empatija. Pavyzdžiui, vieno tyrimo metu vaikai su autizmu rečiau užsikrėsdavo žiovuliu – galimai dėl to, kad jiems yra žymiai sunkiau suprasti kitus žmones. Kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus taip pat neužsikrečia žiovuliu, kadangi tik nuo minėto amžiaus vaikams susiformuoja emocinis suvokimas.
Mokslininkai mano, kad jų eksperimento metu empatija galėjo suvaidinti didelį vaidmenį, kadangi psichopatams įprastai trūksta empatijos.
Žinoma, tai nereiškia, kad jeigu jums nusižiovavus kitas žmogus nenusižiovauja, jis yra psichopatas. Tai paprasčiausiai yra įdomus žmonių, kuriems sunkiai sekasi pajausti kito žmogaus emocijas, bruožas.
Be to, žmonės gali užsikrėsti žiovuliu skirtingai. Kai kuriems užtenka perskaityti žodį „žiovulys“ ir jie jau pradės žiovauti. Tad jeigu skaitydami šį straipsnį nesustojote žiovauti – tai gali reikšti, kad jūsų empatijos lygis yra gana aukštas.
