Įdomu yra tai, kad šių kačių kailio spalva priklauso nuo temperatūros. Kuo vėsesnė katės kūno dalies temperatūra, tuo tamsesnis jos kailis. Tikriausiai esate pastebėję, kad žaidžiant žiemą lauke (ar užsiimant kita veikla) pirmiausiai sušąla rankų ir kojų pirštai bei nosis. Taip yra todėl, kad kūno pakraščiai (galūnės) temperatūros netenka greičiau nei pats kūnas. Panašiai yra ir su Siamo katėmis – jų letenos, nosis ir uodega yra vėsesni, dėl ko šiose vietose yra tamsesnis ir jų kailis, rašo ncdnaday.org.
Mokslininkai pirmą kartą nusprendė patikrinti šią hipotezę dar praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje. Jie atvežė šias kates į Maskvą (Rusija) ir laikė jas kambariuose, kuriuose temperatūra svyravo nuo -3 iki 16 laipsnių pagal Celsijų. Tokia temperatūra yra žemesnė nei įprastai gyvena naminės kambario katės. Siamo katėms atvykus į Maskvą jų kailis buvo kreminės spalvos, tačiau ilgainiui jų kailis ėmė slinkti, o ataugantis kailis vėsesnėje temperatūroje tapo pastebimai tamsesnis.
Kad įsitikintų, jog kailis tikrai patamsėjo dėl pakitusios temperatūros, mokslininkai iškėlė hipotezę, kad, jeigu patamsėjusią kačių kūno dalį jie išlaikys šiltą, kailis toje kūno vietoje pašviesės. Kad tuo įsitikintų, mokslininkai nuskuto dalį katės kūno ir ją aprišo, kad ši kūno dalis išliktų šiltesnė. Kailiui ataugus, jis buvo šviesesnis nei supantis kailis, nuolatos buvęs vėsenėje temperatūroje.
Siamo kačių kailio spalva priklauso nuo temperatūros dėl baltymo tirozinazės mutacijų. Tirozinazė dalyvauja melanino gamyboje, kuris yra tas pats pigmentas, kuris randamas akyse ir odoje. Kuo daugiau melanino, tuo tamsesnis kailis. Tirozinazė mūsų organizmuose puikiai veikia esant įprastai kūno temperatūrai (37 laipsniams pagal Celsijų), tačiau dėl mutacijos Siamo katėse, ji geriausiai veikia esant 25 laipsnių pagal Celsijų temperatūrai (įprasta katės temperatūra yra 38 laipsniai pagal Celsijų). Taigi vėsesnėse katės kūno dalyse tirozinazė veikia efektyviau, gamina daugiau pigmento, dėl ko kailis tampa tamsesnis.