Pasirodo, jog vorai negali užmerkti akių – kadangi jie neturi akių vokų. Vietoje to, jie sumažina aktyvumo lygį ir sulėtina medžiagų apykaitą, kad galėtų tausoti savo energiją.
Tai yra naudingas bruožas – ypač voratinklius rezgantiems vorams, kurie priklausomi nuo pas juos atkeliaujančio maisto. Dėl šios priežasties kartais jiems tenka kentėti ilgas pertraukas tarp pasimaitinimų, kadangi grobio gali tekti ir palaukti.
Dauguma vorų yra aktyvesni naktį – kadangi dauguma gyvūnų, kurie mielai suėstų vorus, yra aktyvūs dieną – kaip antai paukščiai.
Kai kurios vorų rūšys, kaip antai Australijos raudonnuguris voras, sugeba išbūti be maisto net iki 6 mėnesių. Nepaisant to, jie kaskart sugebėdavo akimirksniu tapti aktyviais ir čiupti grobį vos tik jį pamatę.
Tokį vorų elgesį galima prilyginti su kompiuterio miego režimu. Mat jeigu kurį laiką su kompiuteriu nieko nėra daroma, jis sustabdo visą savo veiklą ir tai sumažina energijos poreikius. Tačiau tik paspaudus mygtuką ar pajudinus pelę, kompiuteris kaip mat atsigauna. Panašiai veikia ir vorai – gavę tinkamą stimulą, pavyzdžiui, voratinklio sujudėjimą, jie labai greitai vėl tampa aktyviais.
