Tačiau mokslininkai iš Adelaidės ir Flinderso universitetų (Australija) atrado, kad šiuose nuoduose yra hormono, kuris padeda gydyti cukraligę.
Šis hormonas yra žinomas kaip GLP-1, jo taip pat galima rasti žmonių bei kitų gyvūnų organizmuose. Šis hormonas skatina insulino išskyrimą, tokiu būdu sumažinant gliukozės kiekį kraujyje. Tačiau įprastai jo kiekis vėl ima greitai mažėti.
Tačiau to negalima pasakyti apie ančiasnapių nuoduose randamą GLP-1 hormoną – lygiai kaip ir apie echidnose randamą tokį patį nešiojamą hormoną (echidnos yra spygliuotos skruzdėdos, gyvenančios Australijoje).
Tiek ančiasnapiai, tiek echidnos gamina ilgai neslopstantį GLP-1 hormoną. Tai leidžia tikėtis, kad ateityje galima bus sukurti kažką panašaus žmonėms, sergantiems cukralige.
Tyrimui vadovavęs profesorius Frankas Grutzeris papasakojo, kodėl mokslininkai nusprendė tyrinėti ančiasnapius ir jų insuliną gaminančius mechanizmus. Anot jo, jau iš genomo tyrimų mokslininkai žinojo, kad ančiasnapių medžiagų apykaitą valdanti sistema yra keista, kadangi jie neturi funkcionuojančio skrandžio.
Jie nėra vieninteliai gyvūnai, kurie insuliną naudoją gynybai nuo priešų. Šiurpusis nuodadantis (Heloderma suspectum) – nuodingas driežas, dažniausiai gyvenantis JAV ir Meksikoje – o taip pat geografinis kūgenis (Conus geographus) – labai pavojinga jūrų sraigė, galinti pražūdyti ištisą būrį žuvų vien išleidusi insulino į jūrą – abu yra apsiginklavę šiuo nuodu.
F.Grutzeris sako, kad insulinas yra galinga nuodų sudedamoji dalis. Tačiau tai tebuvo sutapimas – atradimas buvo padarytas ne dėl to.
Profesorius pabrėžė, kad būtina atlikti daugiau tyrimų, kad šis atradimas galėtų pasitarnautų žmonių gydymui. Anot jo, mokslininkai ketina suleisti šio insulino pelėms ir žiūrėti, kaip jis veikia pelių gliukozės lygį kraujyje. Šiuo metu būtent tai yra mokslininkų prioritetas.
Tačiau, anot F.Grutzerio, iki vaistų sukūrimo dar laukia ilgas kelias. Mat dar daug reikia išsiaiškinti, kaip šis ančiasnapių hormonas iš tikrųjų veikia.
