- Virusai nėra gyvi organizmai – jie neturi ląstelių, jie negali maisto paversti energija, o be šeimininko jie tėra inertiški cheminių medžiagų paketai.
- Tiesa, virusų taip pat negalime pavadinti negyvais – jie turi genus, jie dauginasi ir jie evoliucionuoja pagal natūralios atrankos dėsnius.
- Apie virusus ir jų gyvybingumą mokslininkai diskutuoja dar nuo 1892 metų – kai rusų mikrobiologas Dmitrijus Ivanovskis pranešė, kad tabako augaluose esanti infekcija plinta kažkuo mažesniu nei bakterija.
- Dėl to kad JAV biochemikas Wendellis Stanley išgrynino tabako augalą apsėdusį virusą į baltymų kristalus, primenančius adatas, 1946 metais jis laimėjo Nobelio premiją, Tiesa, ne medicinos, o chemijos srityje.
- Kai kurie virusai savo DNR į bakterijas įterpia pasinaudodami savo lytine galūne, žinoma piluso pavadinimu.
- Žodis „virusas“ kilo iš lotyniško žodžio, kuris reiškia „nuodus“ arba „glitų skystį“, kuris buvo skirtas apibūdinti infekciją, sukeliančią paprastą peršalimą;
- 1992 metais mokslininkai, sekdami plaučių uždegimo protrūkį Anglijoje, vėsinimo kamine gyvenančioje ameboje atrado didžiulį naują virusą. Šis virusas buvo toks didelis ir sudėtingas, kad mokslininkai iš pradžių manė, kad tai yra bakterija.
- Šis didysis virusas šiuo metu yra vadinamas Mimivirusu – kadangi jis pamėgdžioja bakteriją ir kadangi prancūzų biologas Didieras Raoultas, kuris padėjo iššifruoti jo genomą, atsiminė savo tėčio pasakotą istoriją apie „amebą Mimi“;
- Mimivirusas turi daugiau nei 900 genų, kuriuose užkoduoti baltymai, kokių kiti virusai neturi. Mimiviruso genomas yra dvigubai didesnis nei bet kurio kito žinomo viruso – ir net didesnis nei bakterijos.
- Mamavirusas yra glaudžia susijęs su Mimivirusu – tačiau dar didesnis ir taip pat pirmą kartą pasirodė Paryžiaus vėsinimo kamino ameboje.
- Mamavirusas yra toks didelis, kad net turi savo nuosavą „palydovinį“ virusą... pavadintą „Sputniku“.
- Pasirodo, amebos yra tinkamos vietos virusams veistis. Jos mėgsta praryti didelius dalykus ir tampa tarsi terpe, kur bakterijos ir virusai keičiasi genais;
- Virusai gali apkrėsti gyvūnus, augalus, grybus, pirmuonius, archajas ir bakterijas. „Sputnikas“ ir mamavirusas yra pavyzdys, kad virusai taip pat gali užkrėsti kitus virusus.
- Pusė žmonių DNR atsirado iš virusų, kurie užkrėtė ir įsitaisė mūsų protėvių kiaušinėlių ir spermos ląstelėse.
- Dauguma šių virusų, kurie gyvavo mūsų protėvių organizmuose, šiandien yra išnykę – tačiau 2005 metais prancūzų mokslininkai pateikė prašymą atgaivinti vieną šių virusų. Kai kurie mokslininkai tam prieštaravo – bijodami, kad atgaivintas virusas ims siautėti, tačiau Prancūzijos valdžia davė leidimą šiam projektui.
- Virusas, pramintas Feniksu, išvis buvo neveikiantis ir neatliekantis jokių funkcijų.
- Kitos virusinės liekanos mūsų genomuose vaidina reikšmingą vaidmenį autoimuninėse ligose ir tam tikros rūšies onkologinėse ligose.
- Kai kurie virusiniai baltymai yra naudingi. Pavyzdžiui, jie saugojo jūsų mamos imuninę sistemą nuo jūsų – kaip vaisiaus – puolimo.
- Virusas HTLV, kuris evoliucionavo kartu su žmonėmis tūkstančius metų, yra naudojamas siekiant atsekti priešistorines migracijos kryptis. Šiuo pagrindu atliekami tyrimai rodo, kad japonijos jūreiviai buvo pirmieji žmonės pasiekę Ameriką – tūkstančiu metų anksčiau nei Sibiro gyventojai atklydo Beringo sąsiauriu.
- Mokslininkai įtaria, kad didžiulis DNR pagrindu atsiradęs virusas prieš daugiau nei milijardą metų apsigyveno bakterijos ląstelėje ir tokiu būdu sukurė pirmąjį ląstelės branduolį. Jeigu tai yra tiesa – tai reiškia, kad mes visi esame kilę iš virusų.
