Nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio nedidelė pakrančių lyguma, esanti už 30 kilometrų į pietvakarius nuo Almerijos miesto (Ispanija), tapo didžiausia šiltnamių koncentracija pasaulyje – šiltnamių teritorija siekia net 26 000 hektarų. Kasmet šiuose šiltnamiuose yra užauginama tonos daržovių ir vaisių – tokių kaip pomidorai, pipirai, agurkai, cukinijos ir kt. Čia užauginama net pusė visoje Europoje suvartojamų šviežių daržovių ir vaisių – dėl ko Almerijos ekonomika gauna net 1,5 milijardo dolerių kasmetinių pajamų.
Tačiau dar prieš 35 metus šis pietvakarių Ispanijos regionas buvo sausas ir nederlingas, tarsi dykuma – per metus čia iškrisdavo vos 200 milimetrų kritulių. Tiesą pasakius, kadaise čia net buvo filmuojami vadinamieji spagečių vesternai – nes žemė buvo itin sausa ir nederlinga. Tačiau ėmus importuoti dirvožemį ir įrengus pilnavertiškas hidroponines sistemas, ši teritorija tapo itin intensyviai naudojama žemdirbystėje.
Tūkstančiai smulkių verslininkų (o taip pat ir didelės kompanijos) plastikiniuose šiltnamiuose prižiūri savo pasėlius. Jų viduje temperatūra gali pasiekti net 45 laipsnius pagal Celsijų. Daugumai ispanų darbuotojų šiltnamiuose yra per karšta, o darbo sąlygos pernelyg sunkios – todėl daugumą darbuotojų sudaro legalūs ir nelegalūs darbuotojai iš Afrikos bei Artimųjų rytų.
Manoma, kad šiuose šiltnamiuose dirba apie 100 000 atvykėlių – taip pat manoma, kad teisių ir sąlygų darbuotojams neužtikrinimas paverčia šį verslą pelningu. Dauguma tokių ūkių neturi tualetų, o moterys dažnai verčiamos užsiimti prostitucija. Kai kurie darbuotojai šiam darbui buvo parduoti, nes turi išmokėti skolas savo bosams. Tvaraus vartojimo skatinimo tinklas Europos regionuose skaičiuoja, kad šiems darbuotojams per dieną mokamas 33-36 eurų užmokestis.
Baltastogių šiltnamių šiame regione yra tiek daug, kad, anot Almerijos universiteto mokslininkų paskaičiavimų, visi jie atgal į atmosferą atspindi tiek saulės, kad net sumažina vidutinę šio regiono temperatūrą. Likusioje Ispanijos dalyje temperatūros peržengė pasaulio vidurkį, tačiau Almerijoje temperatūra kiekvieną dešimtmetį nuo pat 1983 metų nukrenta po 0,3 laipsnio pagal Celsijų.
Šie šiltnamiai yra tokie sėkmingi, kad Dalijos lygumas pavertė pelkėmis ir dėl ko aukštyn pasislinko Alpujarra kalvų slėniai – viena gražiausių ir žmogaus mažiausiai paliestų Ispanijos vietovių. Keli maži regiono miesteliai buvo tiesiog užtvindyti baltais plastikiniais ūkiais.
Šiame regione taip pat įsikūrė plastiko gamintojai bei perdirbimo įmonės – mat plastiko lakštai ir šiukšlės mėtosi visur, tokiu būdu blokuodamos upių vagas. Antai prieš šešerius metus Ispanijos pietiniuose krantuose išplauto kašaloto žūtis siejama su Almerijos šiltnamiais – mat buvo išsiaiškinta, kad jis prarijo 17 kilogramų plastiko atliekų, kurios buvo išmestos į jūrą. Tušti pesticidų konteineriai su apie toksiškas medžiagas perspėjančiais užrašais tiesiog skęsta plastikinėse atliekose. El Pozuelo pakrantėje atliekos siekia iki blauzdų.
Beje, dar prisimenate istoriją apie spagečių vesternus? Almerijos šiltnamiai pasirodė ir šių laikų filme – 2017 m. distopinėje juostoje „Blade Runner 2049“.
