Žurnale „Science“ Geraldas Mayras rašo, kad rasti mažyčiai kaulai yra pirmosios į kolibrius panašių paukščių fosilijos, rastos už Amerikos ribų. Jis teigia, kad tai yra pirmasis patikrintas įrašas apie šiuolaikinį kolibrį senajame pasaulyje.
G.Mayras pasakoja, kad prieš tai seniausi atrasti kolibriai gyveno prieš 1-2 milijonus metų, o tokia informacija buvo nustatyta iš Centrinės Amerikos olose rastų liekanų.
Vokietijoje rasti skeletai yra 5 centimetrų ilgio ir buvo aptikti molio liekanose Vokietijos Badeno-Viurtenbergo žemėse – ir šiuos skeletus rado G.Mayras iš Franfurto Gamtos istorijos muziejaus. Šią naują rūšį jis pavadino Eurotrochilus inexpectatus – kas tai reiškia „netikėta europietiška Trochilus versija“. Trochilus yra šiuolaikinių kolibrių genties pavadinimas.
Ornitologė Helen James iš Smithsonian gamtos istorijos nacionalinio muziejaus sako, kad ši paukščių grupė mokslininkams buvo žinoma jau seniau, tačiau jie neturėjo kaukolės ir snapo, kuriuos galėtų tyrinėti. Ji sako, kad ši rūšis buvo labai graži, ir kad iš dabar turimos medžiagos yra aišku, jog iš snapo formos jie buvo panašūs į kolibrius, bet neabejotinai ir skiriasi nuo kitų greitų šio būrio paukščių.
G.Mayras sako, kad šis atradimas yra stulbinantis sudėtingos evoliucijos ir gyvūnų biogeografijos pavyzdys. Anot jo, kolibriai buvo vadovėlinis naujojo pasaulio spindėjimo pavyzdys, paukščių tarpe. Tiesa, rūšys, kurios šiandien yra paplitusios tik tam tikruose regionuose, kadaise buvo paplitusios žymiai plačiau – o tai turėjo ekologinių pasekmių. Jis priduria, kad šis naujas atradimas gali atverti naują požiūrį į senojo pasaulio augalijos evoliucijos dalis.
Minėti paukščiai turėjo ilgus snapus, pritaikytus nektaro gėrimui – jų ilgis buvo dvigubai didesnis nei jų kaukolių ilgis, o sparnai išsivystę taip, kad galėtų išlaikyti paukštį ore, kol šis maitinasi. Kai kurios iki pat šiol augančios gėlės yra susiformavusios taip, kad jas apdulkintų tokie paukščiai. Tiesa, šias pareigas jau senokai perėmė kiti gyvūnai – kaip antai ilgaliežuvės bitės.
