Iškarto galime pasakyti, kad Mėnuliu vaikščiojo vos 12 žmonių. Be N.Armstrongo ir Edwino Eugene'o „Buzzo“ Aldrino – kurie buvo pirmieji žmonės, palikę Mėnulyje savo pėdsakus — Žemės palydovo paviršiumi vaikštinėjo Pete'as Conradas, Alanas Beanas, Alanas Shepardas, Edgaras Mitchellas, Davidas Scottas, Jamesas Irwinas, Johnas Youngas, Charlesas Duke'e, Eugene'as „Gene'as“ Cernanas, ir Harrisonas Schmittas.
„Apollo 11“ – du žmonės
1969 metų liepos 21 dieną Neilas Armstrongas pateko į istoriją tapęs pirmuoju žmogumi, žengusiu žingsnį Mėnulyje. Netrukus prie jo prisijungė Buzzas Aldrinas. Įtempto nusileidimo metu N.Armstrongas turėjo rankiniu būdu Mėnulio Moduliu (angl. Lunar Module) turėjo praskristi pro pirminę numatytą nusileidimo vietą, kuri akivaizdžiai buvo pilna akmens riedulių.
Saugesniam nusileidimui buvo pasirinkta vieta Ramybės bazėje (angl. Tranquility Base), o B.Aldrinas prižiūrėjo kosminio laivo skridimo aukštį ir greitį, taip pat kuro kiekį bake. Iš viso šie vyrai Mėnulyje (tiek erdvėlaivyje, tiek vaikščiodami Mėnulio paviršiumi) išbuvo viso labo 21 valandą 36 minutes ir 21 sekundę, o Mėnulio paviršiumi iš viso vaikščiojo tik 2 valandas 31 minutę ir 40 sekundžių.
Šį laiką jie išnaudojo rinkdami uolienas, įsmeigdami JAV vėliavą, pastatydami seismografą bei eksperimentinį aparatą, kuris matuoja atstumą nuo Mėnulio iki Žemės naudodamas lazerius ir atspindinčius paviršius. Beje, pastarasis prietaisas yra naudojamas iki pat šiol.
„Apollo 12“ – du žmonės
Pete‘as Conradas ir Alanas Beanas vaikščiojo Mėnuliu „Apollo 12“ misijos metu. „Apollo 12“ įgula susidūrė su žaibavimo vos po pakilimo 1969 metų lapkričio 14 dieną. Ši misija susidūrė su netikėtais sunkumus – 1969 m. lapkričio 14 d. vos pakilus raketai, į ją dukart trenkė žaibas ir sutrikdė orientavimosi sistemą bei elektros tiekimą laikrodžiui – tačiau dėka greito A.Beano ir Misijos kontrolės centro darbuotojų mąstymo, šių sistemų veikimas greitai buvo atstatytas.
„Apollo 12“ įgula įrodė, kad gali atlikti itin tikslų nusileidimą, nusileisdami vos per 185 metrus nuo nepilotuojamo erdvėlaivio „Surveyor 3“, kuris buvo atkeliavęs į Mėnulį be žmonių. Vieno iš pasivaikščiojimų Mėnulyje metu astronautai nukeliavo iki „Surveyor 3“ ir išmontavo kai kurias jo dalis – kad pargabentų į Žemę tyrimams. P.Conradas ir A.Beanas Mėnulyje išbuvo dvi dienas – 1969 metų lapkričio 19-20 d.
„Apollo 13“ – 0 žmonių
Nors „Apollo 13“ misijoje žmonės ir dalyvavo, tačiau vos 2 dienoms nuo pakilimo modulyje nutikus deguonies balionų sprogimui, įgula nesugebėjo nusileisti Mėnulyje – dėl ko nieko nepešus astronautams teko grįžti į Žemę. Laimei, jie nors grįžo gyvi ir sveiki.
„Apollo 14“ – du žmonės
„Apollo 14“ misijos metu ant Mėnulio paviršiaus žengė Alanas Shepardas ir Edgaras Mitchellas. Jie pakilo 1971 metų sausio 31 dieną, o nusileido vasario 5 dieną Fra Mauro regione – vietoje, kurioje turėjo nusileisti „Apollo 13“ misijos įgula. Astronautai buvo išėję pasivaikščioti du kartus ir pastatė seisminius aparatus – kad būtų galima tyrinėti Mėnulio seisminį aktyvumą. Astronautai taip pat panaudojo modulinį įrangos transporterį (angl. Modular Equipment Transporter) – savotišką karutį, kuriuo vežiojo surinktus pavyzdžius ir įrangą.
Antrojo išėjimo metu jie mėgino pasiekti kraterį, pavadinimu Cone Crater, tačiau be jokio kraterį išskiriančio bruožo astronautai nesugebėjo jo surasti. Tačiau iš orbitos padarytose nuotraukose matyti, kad astronautai buvo priartėję prie katerio vos 20 metrų atstumu. Vaikščiodamas Mėnulyje A.Shepardas pasiėmė golfo lazdą ir keletą kartų pamėgino smūgiuoti golfo kamuoliukus. E.Mithcellas prie jo prisijungė mesdamas pavyzdžių rinkimo lazdą tarsi ietį.
„Apollo 15“ – du žmonės
Davidas Scottas ir Jamesas Irwinas nusileido Mėnulyje 1971 metų liepos 31 dieną. Jie ten išbuvo 3 dienas, iki pat rugpjūčio 2 dienos. Tačiau priešingai nei ankstesnių misijų metu, šįkart astronautai nusileido ne ant lygaus paviršiaus, o tarp dviejų kalnų Hadley Rille vietovėje.
Abu astronautai atvirame lauke praleido 18,5 valandų, o su savimi pirmą kartą astronautai atsigabeno mėnuleigį, kuris jiems leido nukeliauti žymiai didesnį atstumą, nei ankstesnių misijų metu. Trijų išėjimų metu astronautai pastatė keletą mokslinių aparatų ir surinko net 77 kilogramus uolienų pavyzdžių.
„Apollo 16“ – du žmonės
Kiti du žmonės, žengę ant Mėnulio paviršiaus, buvo Johnas Youngas ir Charlesas Duke‘as. Kai įgula pasiekė Mėnulio orbitą, misija vos nebuvo nutraukta dėl problemų su erdvėlaivio pagrindiniu varikliu. Vis dėlto jiems pavyko nusileisti ir jie tai pirmą kartą padarė Mėnulio aukštumose. Mėnulyje jie išbuvo 3 dienas“ nuo 1972 metų balandžio 21 iki 23 dienos. Į atvirą lauką jie buvo išėję 3 kartus, ir iš viso ten praleido 20 valandų ir 14 minučių. Atsivežtu mėnuleigiu astronautai iš viso nuvažiavo 26,7 kilometro.
„Apollo 17“ – du žmonės
Paskutiniai žmonės, vaikščioję Mėnulio paviršiumi, buvo Eugene‘as Cernanas ir Harrisonas Schmittas. Pirmą kartą misija pakilo nakties metu, o nusileido 1972 metų gruodžio 11 dieną. Žemės palydove jie praleido 3 dienas, o į atvirą lauką buvo išėję 3 kartus, kurių metu astronautai rinko uolienų pavyzdžius ir pastatė mokslinių aparatų.
„Apollo 17“ įgula po savo 12 dienų misijos sugrįžo gruodžio 19 dieną. Prieš grįždamas į Žemę, E.Cernanas Mėnulio paviršiaus regolite (viršutiniame dirvos sluoksnyje) išraižė savo dukros Tracy inicialus. Kadangi Mėnulyje nėra eroziją sukeliančių reiškinių – tokių kaip vėjas ar lietus – šie jos inicialai turėtų išlikti Mėnulyje dar labai ilgai.
O nuo 1972 metų Mėnulyje nesilankė nei vienas žmogus.
Ir nors nei vienas iš paminėtų astronautų Mėnulyje nenusileido daugiau nei kartą, trys astronautai keliavo į Žemės palydovą skrido po kelis kartus. Jimas Lovellas Mėnulį apskriejo su „Apollo 8“ misija, bei buvo ir „Apollo 13“ misijos, kuriai nepavyko nusileisti Mėnulyje, nariu. Johnas Youngas ir E.Cernanas dalyvavo „Apollo 10“ misijoje, kurios metu buvo apskrieta aplink Mėnulį. Vėliau J.Youngas vaikščiojo Mėnulio paviršiumi „Apollo 16“ misijos metu, o E.Cernanas – „Apollo 17“ misijos metu.
