Tai yra labai didelė duomenų apdorojimo galia. Tačiau jeigu mėginama modeliuoti Žemę, tam reikia visos įmanomos galios. Žemė yra nepaprastai sudėtinga sistema, kurioje tarpusavyje kiekvieną sekundę ir kiekvienoje dimensijoje susiduria tokie reiškiniai kaip vėjas, oras, žemės drebėjimai, vandenynų srovės, atmosferos dujos bei tarša.
Greičiausiai mes niekada taip ir negalėsime simuliuoti šių procesų iki smulkiausių detalių. Tačiau „Žemės simuliatorius“ modeliuoja mūsų planetą geriau nei bet koks kitas kada nors sukurtas kompiuteris. Meteorologijos profesorius Kevinas Hamiltonas iš Havajų universiteto naudoja šį simuliatorių, pavyzdžiui, atmosferai tyrinėti. Simuliatorius geba modeliuoti vėjo greitį ir kryptį, temperatūrą bei drėgmę ore visame pasaulyje su 8 kilometrų raiška ir 100 gylių lygių.
Jeigu manote, kad tai nieko ypatingo, tada išeikite į lauką. Pastebėkite, kaip greitai vėjas gali keisti savo greitį bei kryptį. Kaip tai išreikštumėte skaičiais? Būtų pakankamai sunku, ar ne? Dabar pridėkite nedidelius pokyčius temperatūroje ir oro drėgmėje – ir pagalvokite, kad visa tai vyksta ne vienoje vietoje, o visoje Žemės planetoje – ir suprasite, kokią įspūdingą apdorojimo galią turi „Žemės simuliatorius“.
Dar vienas įspūdingas „Žemės simuliatoriaus“ požymis – jis gali sujungti kelių skirtingų sistemų modelius į vieną. Pavyzdžiui, mokslininkai Japonijoje dabar naudoja „Žemės simuliatorių“ modeliuojant atmosferą ir vandenynų sroves į vieną sistemą. Tai yra svarbu, nes vandenynų srovės veikia atmosferą ir atvirkščiai (šiltos vandenynų srovės yra pagrindinė priežastis, dėl ko Anglijoje, kuri yra taip pat nutolusi į šiaurę kaip ir šiaurės Kanada, turi tokį švelnų orą). Praeityje mokslininkai turėdavo modeliuoti vandenynų sroves ir atmosferą daugmaž atskirai – kadangi kiekvienai sistemai reikalinga didelė duomenų apdorojimo galia. Dabar mokslininkai visa tai gali modeliuoti kartu, o tai leidžia geriau atkartoti Žemės veikimo mechanizmą.
Šis simuliatorius leis mokslininkams prognozuoti klimato pokyčius, žemės drebėjimus ir kitus Žemėje vykstančius procesus tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu. Didžiausias „Žemės simuliatoriaus“ trūkumas? Norint juo naudotis, reikia keliauti į Japoniją. Juk jį dar 2002 metais sukūrė būtent japonai. Pati mašina taip pat atrodo išties įspūdingai: jis užima 64 metrų pločio ir 50 metrų ilgio kambarį, o patį kompiuterį sudaro apie 300 didelių spintų.
