10 mažai žinomų faktų apie legendinę Kleopatrą

Nors Kleopatra ir gimė Egipte, jos šeima buvo kilusi iš makedoniečių Graikijos ir Ptolemėjaus – vieno iš Aleksandro Makedoniečio generolų. Ptolemėjus perėmė Egipto valdymą po Aleksandro mirties 323 metais prieš mūsų erą ir pradėjo graikakalbių valdovų dinastiją, kuri laikėsi valdžioje tris šimtmečius. Nors etniškai nebuvo egiptietė, Kleopatra priėmė daugelį šalies senovinių papročių ir buvo pirmoji iš Ptolemėjų dinastijos, išmokusi egiptiečių kalbą.

Kaip ir dauguma karališkųjų šeimų, Ptolemėjaus dinastijos nariai dažnai tuokdavosi su kitais šios šeimos nariais, kad išsaugotų kraujo linijos tyrumą. Dauguma Kleopatros protėvių tuokėsi su broliais/seserimis ar pusbroliais/pusseserėmis, taip pat tikėtina, kad jos pačios tėvai buvo brolis ir sesuo. Laikydamasi šio papročio, Kleopatra ištekėjo už savo abiejų brolių, kurie įvairiais jos valdymo laikotarpiais buvo ceremoniniai sutuoktiniai bei bendravaldovai.

Romėnų propaganda Kleopatrą vaizdavo kaip ištvirkusią gundytoją, kuri naudojo savo seksualinį patrauklumą kaip politinį ginklą – tačiau iš tiesų ji buvo labiau žinoma dėl savo intelekto, nei grožio. Ji kalbėjo bent dešimčia kalbų ir nusimanė matematikoje, filosofijoje, astronomijoje, buvo puiki oratorė. Egipto šaltiniai vėliau ją ėmė vadinti valdove, kuri iškėlė mokslininkų sluoksnį ir mėgavosi jų kompanija. Taip pat yra įrodymų, kad Kleopatra nebuvo tokia gražuolė, kaip manoma. Monetos su jos portretu demonstruoja gana vyriškus veido bruožus ir didelę bei lenktą nosį – nors kai kurie istorikai prieštarauja ir sako, kad ji specialiai save piešė kaip raumeningą, tokiu būdu mėgindama pademonstruoti jėgą. Senovės rašytojas Plutarchas teigė, kad Kleopatros grožis nebuvo „visiškai nesulyginamas“, tačiau jos malonus balsas ir charizma, kuriai buvo sunku atsispirti, padarė ją tokia geidžiama.

Kova dėl valdžios ir sąmokslai buvo tokie pati Ptolemėjų tradicija, kaip ir santuokos tarp šeimos narių. Kleopatra ir jos broliai čia nebuvo išskirtiniai. Jos pirmas brolis-sutuoktinis Ptolemėjus XIII išvijo ją iš Egipto po to, kai ji bandė tapti vienvalde Egipto valdove – o vėliau jie susidūrė pilietiniame kare. Kleopatra įgijo pranašumą susivienijusi su Cezariu, o pralaimėjęs mūšį Ptolemėjus nuskendo Nile. Po karo Kleopatra susituokė su savo jaunesniuoju broliu Ptolemėjumi XIV, tačiau manoma, kad vėliau jį nužudė, idant galėtų šalį valdyti kartu su savo sūnumi. 41 metais prieš mūsų erą ji taip pat suorganizavo savo sesers Arsinojos nužudymą – kadangi ją laikė savo varžove siekiant sosto.

Kleopatra manė, kad ji yra deivė, ir kartais panaudodavo protingą pompastiką, kad priviliotų potencialius sąjungininkus ir sustiprintų savo dieviškąjį statusą. Vienas iš žymesnių pavyzdžių buvo, kai 48 metais prieš mūsų era per jos pykčius su broliu Ptolemėjumi XIII į Aleksandriją atvyko Julius Cezaris. Žinodama, kad Ptolemėjaus XIII pajėgos imsis priemonių neleisti jai susitikti su Romos generolu, Kleopatra leidosi įvyniojama į kilimą (kai kurie šaltiniai teigia, kad tai buvo lininis maišas) ir tokiu būdu įsmuko į Julijaus Cezario valdas. Julijus Cezaris buvo nustebęs pamatęs karalienę savo karališkuosiuose apdaruose ir šie netrukus tapo sąjungininkais bei meilužiais.

Kleopatrą pompastiką panaudojo ir 41 metais prieš mūsų erą vykusį susitikime su Marku Antonijumi. Pakviesta susitikti su romėnų triumviratu Tarsuse, ji atvyko auksinėje baržoje su rožinėmis burėmis – tarsi deivė Afroditė. Ji sėdėjo po paauksuoto skliauto, kol tarnai ją rengė, vėdavo ir degino saldžiai kvepiančius smilkalus. Antonijus, kuris save laikė graikų dievo Dioniso įsikūnijimu, liko sužavėtas.

Kleopatra prisijungė prie Julijaus Cezario Romoje 46 metais prieš mūsų erą, o jos atvykimas sukėlė nemenką šurmulį. J.Cezaris neslėpė, kad Kleopatra buvo jo meilužė – ir į miestą ji atvyko su jų meilės vaisiumi – Cezarionu. Romoje kilo skandalas,

Kai J. Cezaris buvo mirtinai subadytas Romos senate 44 metais prieš mūsų erą, Kleopatra buvo priversta bėgti iš Romos – tačiau tuo metu ji jau buvo palikusi savo žymę mieste. Jos egzotinė šukuosena ir perlų papuošalai tapo madingais, o anot istoriko Joanno Fletcherio, tiek daug Romos moterų perėmė Kleopatros stilių, kad jų skulptūros imtos painioti su pačia Kleopatra.

Kleopatra užmezgė savo legendinį romaną su romėnų generolu Marku Antonijumi 41 metais prieš mūsų erą. Jų santykiai turėjo politinį prieskonį – Kleopatrai reikėjo M.Antonijaus, kad būtų apginta jos valdžia ir išlaikyta Egipto nepriklausomybė, o M.Antonijui reikėjo priėjimo prie Egipto turtų ir išteklių. Tiesa, jie itin mėgavosi vienas kito draugija, todėl šis romanas nebuvo vien iš išskaičiavimo. Anot senovinių šaltinių, jie praleido 40-41 metų prieš mūsų erą žiemą, gyvendami nerūpestingą ir besaikį gyvenimą Egipte – ir netgi suformavo gėrimo bendruomenę, žinomą kaip „Nepakartojamos kepenys“. Ši bendruomenė dalyvaudavo naktinėse šventėse ir besaikėse puotose, taip pat užsiimdavo žaidimais ir konkursais. Viena mėgstamiausių Kleopatros ir M.Antonijaus veiklų buvo vaikščioti po Aleksandrijos gatves prisidengus, kad jų niekas neatpažintų – ir krėsti pokštus vietiniams gyventojams.

Kleopatra galiausiai ištekėjo už Marko Antonijaus ir su juo susilaukė trijų vaikų – tačiau jų santykiai pavirto didžiuliu skandalu Romoje. M.Antonijaus varžovas Augustas naudojo propagandą, kad pavaizduotų M.Antonijų kaip gudrios viliokės paveiktą išdaviką – tad 32 metais prieš mūsų erą Romos senatas paskelbė karą Kleopatrai. Konfliktas pasiekė savo apogėjų kitais metais vykusiame žymiajame jūrų mūšyje Aktione. Kleopatra stojant į kovą kartu su M.Antonijaus laivynu, pati vadovavo kelioms dešimtims Egipto karo laivų – tačiau jų bendros jėgos neprilygo Augusto laivynui. Mūšis netrukus virto triuškinimu ir Kleopatra su M.Antonijumi buvo priversti bėgti į Egiptą.

Kleopatra ir M. Antonijus nusižudė 30 metais prieš mūsų erą, kai Augustas juos atsivijo iki pat Egipto. Teigiama, kad M.Antonijus atėmė sau gyvybę dūriu sau į pilvą, o Kleopatros mirties būdas nėra visai aiškus. Legenda byloja apie tai, kad ji priviliojo gyvatę – greičiausiai angį ar Egipto kobrą – kad ši įkąstų į jos ranką, tačiau senovės istorikas Plutarchas pripažįsta, kad „kaip buvo iš tikrųjų, nežino niekas“. Jis sako, kad Kleopatra taip pat slėpė mirtinus nuodus vienose iš savo šukų, o istorikas Strabo pažymi, kad ji galėjo pasitepti mirtinu kremu. Turint tai omenyje, dauguma mokslininkų sutaria, kad Kleopatra savižudybei panaudojo gyvatės nuoduose išmirkytą smeigtuką.

Nilo karalienę vaidino aktorės Claudette Colbert ir Sophia Loren, tačiau geriausiai ją įkūnijo Elizabeth Taylor 1963 metų filme „Kleopatra“. Filmo kūrimo metu buvo susidurta su scenarijaus ir kūrimo problemomis, o filmo biudžetas ilgainiui išsipūtė nuo 2 iki 44 milijonų dolerių, ir į šią sumą įėjo 200 000 dolerių vien už E.Taylor kostiumus. Tuomet tai buvo brangiausias visų laikų filmas, o dėl jo kūrimo kaštų vos nebankrutavo filmų studija – nors ir gavo nemažai pelno. Jeigu atsižvelgume į infliaciją, filmas „Kleopatra“ išlieka vienu brangiausių visų laikų filmų iki pat šios dienos.