Tyrimo autoriai Katia Levecque ir Frederik Anseel ragina studentus labiau rūpintis savimi, mat psichologinės problemos gali išsivystyti į labai rimtas problemas ir pakenkti žmonių gerovei bei karjerai.
Anot atliktos apklausos, 51 procentas studentų patyrė bent du blogos psichinės sveikatos požymius. 32 procentai pranešė pajutę net keturis tokius požymius, o tai yra dvigubai didesnis rodiklis išsimokslinusių asmenų tarpe. Dažniausi nurodomi simptomai – nuolatinis stresas, jautimasis nelaimingu, depresija, nemiga dėl rūpesčių, negebėjimas įveikti negandas ir mėgautis kasdieniu gyvenimu. Didžiausias psichinių ligų pranašas yra sunkumai pasirūpinti savo šeima ir negebėjimas to suderinti su darbo įsipareigojimais. Aukšti reikalavimai darbe bei maža kontrolė taip pat buvo siejami su padidėjusiais simptomais.
Šias rizikas sumažino geras darbo vadovas, taip pat mintys apie akademinę karjerą – nors dauguma studentų ir mano, kad tokia tikimybė maža. Tačiau studentai doktorantūros studijas laiko privalumybe tolimesnėje karjeroje, o tokios mintys taip pat yra naudingos. Tyrimo autoriai pasakoja, kad kai žmonės turi aiškią ateities viziją bei kelią, jiems tai suteikia prasmės, progresą ir kontrolę, o tai apsaugo nuo psichinių ligų.
Anot Kentukio universiteto prodekano Nathano Vanderfordo, šis tyrimas tik patvirtina tai, kas iki tol buvo preziumuojama – kad darbo sąlygos ir karjeros perspektyvos vaidina didelį vaidmenį doktorantūros studentų psichinei būklei.
Anot jo, seniau doktorantūros studentų psichologinės problemos buvo praktiškai ignoruojamos. Tai turėtų priversti institucijas prisiimti atsakomybę ir suteikti doktorantūros studentams paramą įveikti šią streso kupiną kelionę link daktaro laipsnio. K. Levecque ir F.Anseelis sako, kad maži žingsniai – tokie kaip pagalba atrandant balansą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo arba informacijos apie karjeros perspektyvas suteikimas – galėtų turėti itin teigiamą poveikį.
Autoriai mano, kad institucijos į šią problemą turėtų pažvelgti rimtai ir išmokti pastebėti potencialaus emocinio streso ženklus. Su tuo sutinka ir tyrimo recenzentė Gail Kinman iš Bedfordšyro universiteto. Anot jos, institucijos turėtų atkreipti dėmesį į studentus, kurie save izoliuoja nuo kitų, kurie atrodo nervingi ir atitrūkę, nespėja laiku atlikti užduočių. Profesorė teigia, kad niekas nesitiki, kad institucijos nustatys konkrečias studentus kamuojančias psichologines problemas, tačiau jos privalo pastebėti pokytį studentų elgesyje ir turėti pakankamai žinių, kad galėtų suteikti visokeriopą paramą.
Nors šis tyrimas būdingas tik Belgijos Flanderso regionui, gautus rezultatus galima pritaikyti doktorantūros studentams iš viso pasaulio. Tyrimo autoriai džiaugiasi, kad tyrimas sukėlė daug diskusijų „Twitter“ tinkle ir tikisi, kad paskatins kalbas akademinėje bendruomenėje apie jos narius kamuojančias psichologines problemas. Anot tyrimo autorių, neretai priespaudos, stigmatizavimo bei neigiamų padarinių karjerai baimė neleidžia studentams paviešinti psichologinių problemų, su kuriomis jie susiduria. O tai yra savotiška problema – kadangi tai sukelia atsiskyrimo jausmą, kuris visą situaciją dar labiau pablogina. Tai taip pat reiškia, kad institucijos nėra spaudžiamos imtis veiksmų ir kovoti su šia problema.
Autoriai pabrėžia, kad nereikėtų demonizuoti akademikų – o verčiau reikėtų imtis priemonių problemai spręsti. Patys tyrimo autoriai nurodo, kad jie yra akademikai ir yra ne kartą susidūrę su iššūkiai bei problemomis, kurias turėjo įveikti – tačiau nepaisant to, mano, kad akademinis darbas yra verčiausias ir prasmingiausias darbas.
