Iš tiesų pirmieji golfo kamuoliukai būdavo lygūs, tačiau šį žaidimą mėgstantys žmonės pastebėjo, kad seni kamuoliukai, turintys įlinkimus, įdubimus ir įpjovimus – skrenda toliau. Kaip ir daugelio kitų sporto šakų, golfo žaidėjai nuolat ieško kaip savo sportą galėtų paversti pranašesniu, o dėl to ir buvo pradėti naudoti kamuoliukai su įdubimais.
Vienu metu kamuoliukus turėjo peržiūrėti ir aerodinamikos specialistai, kurie suprato, kad visi įlenkimai ir įdubimai veikia kaip „turbuliatoriai“ – jie sukelia turbulenciją „paribio sluoksnyje“ šalia kamuoliuko. Tam tikrais atvejais paribio sluoksnis sumažina pasipriešinimą, o dėl to kamuoliukas skrieja toliau.
Jei domitės aerodinamika, tuomet žinote, kad aplink objektą būna dviejų tipų oro tėkmė: laminarinė ir turbulentinė. Laminarinė tėkmė turi mažesnį pasipriešinimą, tačiau ją veikia kitas reiškinys – „separacija“. Kuomet įvyksta laminarinio paribio sluoksnio separacija, pasipriešinimas ženkliai išauga, kadangi oro tarpuose atsiranda sūkuriai.
Turbulentinė tėkmė iš pradžių turi didesnį pasipriešinimą, tačiau geresnį sukibimą, o dėl to yra atsparesnė seperacijai. Taigi, jei objekto forma yra tokia, kad lengvai sukuria seperaciją – geriau, kad paribio sluoksnį veiktų turbulencija, nors pasipriešinimas ir išauga.
Taigi, dabar aišku, kad įdubimai ant golfo kamuoliukų yra ne puošmena, bet specialiai sukurtas būdas padidinti jo nuskriejamą atstumą.
Parengta pagal „How Stuff Works“.
