Dėl šios katastrofos savo namus turėjo palikti beveik 80 000 žmonių. Išeidami jie nežinojo, ar kada nors dar sugrįš. Maždaug 50 km plotas aplink Fukušimos atominę elektrinę buvo užterštas ir visiškai nederlingas. Negana to, žmonės ėmė pranešinėti apie radioaktyviomis medžiagomis užterštus ryžius, jautieną, daržoves, pieną, jūrų gėrybes ar net gi arbatą, nors visa tai buvo auginama maždaug už 100 km nuo Fukušimos.
Galiausias vienas Joenji šventyklos vienuolis, vardu Koyu Abe, ėmė dalinti saulėgrąžų sėklas, kad jomis būtų užsodintas plotas aplink Fukušimą. Gerai žinoma, kad šie augalai puikiai sugeria įvairius toksinus iš dirvožemio. Dabar saulėgrąžos auga tarp apleistų Fukušimos pastatų ir jų kiemuose – visur, kur jas buvo įmanoma pasodinti.
Joenji šventykla pasodino maždaug 8 mln. saulėgrąžų bei 200 000 kitokių augalų. K.Abe sako, kad be saulėgrąžų radiaciją dar sugeria ir garstyčios, burnočiai bei skiauterėtosios celiozijos.
Tai nėra pirmas kartas, kai saulėgrąžos yra pasitelkiamos kovai su radiacija. Tam, kad iš aplinkinių vandens telkinių būtų pašalintas cezis, saulėgrąžos buvo sodinamas ir Černobilyje. Fukušimos gyventojai ir patys eksperimentuoja su šiais augalais, jie jas sodina savo daržuose tikėdamiesi, kad saulėgrąžos sugers visus toksinus ir žmonės tose vietose vėl galės auginti valgomas daržoves.
Parengta pagal „Inhabitat“.
