1) Beždžionės
Na, šis, tikriausiai, yra mažiausiai stebėtinas. Beždžionės yra vieni protingiausių gyvūnų pasaulyje – ypač šimpanzės. Jas tyrinėjo tiek medikai, tiek psichologai ir buvo nustatyta, kad pagal intelektą jos yra artimiausi gyvūnai žmogui.
Šimpanzės geba išspręsti sudėtingas problemas, demonstruoja įspūdingą gebėjimą priimti sprendimus, o taip pat naudoja įvairius metodus, kurie joms padeda išlaikyti maistą laukinėje gamtoje. Šimpanzės taip pat turi ir fotografinę atmintį bei sugeba naudoti sudėtingą gestų kalbą, kurios dėka susikalba tarpusavyje.
2) Žiurkės
Nors žiurkės yra erzinantys ir purvini sutvėrimai, bet jos yra ir labai protingos. Žiurkės tarp žmonių sugebėjo išgyventi ištisus amžius, nors mes jų ir nemėgstame. Jo taip pat turi stiprius pažintinius sugebėjimus – geba rasti maisto naudodamos tik savo uoslę ir intuiciją. Tiesa, žiurkių regėjimas yra pakankamai prastas, tačiau jį kompensuoja neįtikėtina atmintis. Jos taip pat yra itin socialūs gyvūnai, nes nuolat bendrauja tarpusavyje.
Jei žiurkės yra treniruojamos – ilgainiui jos gali atlikti tam tikras užduotis ir triukus. Tokie jų gebėjimai yra puikiai išnaudojami Afrikoje. Čia kai kurios žiurkių rūšys yra apmokomos aptikti minas ir kitus sprogmenis. Vidutiniškai žiurkės smegenys sveria vos du gramus – tai pakankamai mažai lyginant jų kūno ir smegenų masės santykį.
3) Varnos
Įvairiose pasakose varnos yra siejamos su blogiu, nepaisant to, jos yra nepaprastai protingos. Jų intelektas yra didžiausias iš visų paukščių, tiesą sakant, kiti, palyginus su jomis, nėra net arti.
Buvo pastebėta, kad varnos labai gerai prisitaiko prie aplinkos. Kadangi miestuose mokslininkams jas stebėti yra lengviau, jie išsiaiškino, jog varnos kartais padeda riešutus ant kelio, kad jų kevalus pralaužtų pravažiuojančios mašinos. Negana to, jos žino, ką reiškia raudonas šviesoforo signalas ir pasiimti savo riešutus jos eina būtent tada, kai jis užsidega.
Kaip ir žiurkės, varnos turi labai gera atmintį. Pastebėta, kad jos puikiai įsimena žmonių veidus, o ypač tų, kurie kažkada su jomis elgėsi blogai.
4) Drambliai
Sunku yra nesižavėti šiais milžinais, o žinant kokie jie protingi – atsispirti dar sunkiau. Drambliai turi neįtikėtinai gerą atminti, kartais sakoma, jog jie niekada nieko nepamiršta. Ir taip, tame yra tiesos, tačiau tai ne vienintelis dramblių bruožas, kuris daro juos tokius protingus.
Šie milžinai yra ir labai socialūs gyvūnai, kurie padeda vienas kitam, kad nepasiklystų miškuose. Naujausi tyrimai atskleidė, kad drambliai sugeba atskirti net gi žmonių kalbas. Jie taip pat gali atspėti žmogaus lytį ir amžių, o taip pat žinoti ar žmogus jam kelia grėsmę vien tik iš balso.
Nelaisvėje užaugę drambliai yra linkę į meną, pavyzdžiui, tapybą. Jie lengvai skiria spalvas, supranta formas ir estetiką. Jiems taip pat patinka muzika.
5) Delfinai
Į protingiausių gyvūnų sąrašą be abejonė turi patekti delfinai. Į žmones jie panašūs tuo, kad moka mėgautis gyvenimu. Pastebėta, kad jiems labai patinka žaisti (pavyzdžiui, gaudynes) ne tik su kitais delfinais, bet ir su žuvimis. Be to, jie yra labai kūrybiški mąstytojai, o tą įrodo jų kūrybiškumas medžiojant maistą jūroje.
Kaip ir žmonės, delfinai geba mokytis iš klaidų, padarytų praeityje. Jie naudoja išvystytą kalbą, kad galėtų bendrauti tarpusavyje, o tai juos daro ir itin socialiais žinduoliais. Delfinai mėgsta mėgdžioti vienas kitą tik dėl pramogos, o dažnai stebina ir žmones šokinėdami ir vandens. Panašu, kad delfinai yra gyvūnai, kurie moka puikiai linksmintis.
6) Voverės
Voverės yra puikios planuotojos, o ši savybė yra būdinga ir žmonėms. Kad išgyventų atšiaurias žiemas, jos kaupia maisto atsargas tokiose vietose, kuriose galėtų jas nesunkiai rasti. Žinoma, voverės atsižvelgia ir į tai, kad ta vieta būtų sunkiai pastebima kitiems gyvūnams.
Voverės taip pat yra labai gudrios bei sugeba pasislėpti, jei jaučia pavojų. Kalifornijoje (JAV) jos net gi prisidengia gyvačių barškuolių kvapu, kad atbaidytų plėšrūnus. Na ir dar viena puiki voverių savybė – vikrumas. Jų gebėjimas įšokti į medį ir apibėgti plėšrūnus yra tiesiog stulbinantis.
Parengta pagal „Science ABC“.
