Kaip jau tikriausiai supratote, NASA tyrimas nebuvo susijęs su vorais. Šie nariuotakojai tiesiog tapo eksperimento objektais. Iš tiesų buvo siekiama išsiaiškinti, kaip šios medžiagos paveiktų žmogaus smegenis. Vorai yra pakankamai paprasti, kad bet kokie pokyčiai būtų labai ryškūs.
NASA mokslininkai vorams pasiūlė įvairių medžiagų – kofeino, kanapių, benzedrino (amfetamino) ir chloro hidrato. Tada vorai turėjo imtis darbo – vyti tinklus. Štai kaip jiems tai pavyko:
Įprastai vorų tinklai būna labai tvarkingi. Tarpai tarp vijų būna apytiksliai lygūs, tinklo konstrukcija būna tvirta ir stabili. Kai tinklas tampa nešvarus ar per daug suplėšytas, voras ima pinti naują kur nors netoliese – vorams tokia tvarka patinka.
Tačiau šių medžiagų paveikti vorai ėmė pinti labai netvarkingus tinklus. Marihuanos poveikis tinklo kokybei, panašu, buvo silpniausias – tačiau akivaizdu, kad voras jau sunkiai užbaigė skirtingus segmentus. Chloro hidrato, kuris kartais naudojamas kaip stiprus raminamasis, poveikis buvo stipriausias – tinklas beveik neturėjo įprastų konstrukcijos bruožų. Visos medžiagos trukdė vorui užbaigti atskiras tinklo dalis, jis dirbo nenuosekliai ir chaotiškai.
Mokslininkai pastebėjo, kad kuo toksiškesni chemikalai, tuo prastesnis voro tinklas. Kofeinas mažomis dozėmis didelės žalos nedaro, tačiau didesnėmis gali būti pavojingas. Visos tirtos medžiagos veržia vorą elgtis sporadiškai, apsunkina pasirinktos schemos sekimą, trukdo sukaupti dėmesį ir užbaigti tai, kas pradėta. Mokslininkai mano, kad panašiai šios medžiagos veikia iš žmones – tačiau mes esame sudėtingesni, todėl šiuos efektus sunkiau pastebėti.
