Anot atlikto tyrimo, daugiausiai gyventojų pasaulyje turinčioje šalyje jau yra 102 miestai, kuriuose gyventojų skaičius siekia bent 1 milijoną. Dauguma jų nėra žinomi pasaulyje ar net už regiono ribų.
Pavyzdžiui, Čiuandžou, esantis Kinijos pietrytinėje pakrantėje, prieš tūkstantį metų buvo vienas kosmopolitiškiausių miestų pasaulyje bei Azijos ir artimųjų rytų pirklių traukos centru. Šiuo metu jame gyvena apie 7 milijonai gyventojų. Nors šis miestas turi 1000 metų senumo mečečių bei įspūdingų kavinių, net vietinėje spaudoje jis minimas itin retai, o štai daugiausiai antraščių sulaukia Pekinas, Šanchajus bei Honkongas.
Retas už Kinijos ribų gyvenantis žmogus yra girdėjęs apie Kaifengą, kuris kadaise buvo imperijos sostinė – ir paskutinė Šilko kelio stotelė.
Manoma, kad 2025 metais Kinijos miestų, kuriuose gyvena po 1 milijoną gyventojų, padvigubės.
Viena to priežasčių yra tai, kad Kinijos valdžia skatina kaimelių gyventojus keltis į didesnius miestus. Kinija siekia, kad iki 2020 metų 60 procentų kinų gyventų miestuose, o 2030 metais šis rodiklis turėtų pakilti iki 70 procentų.
Tūkstančiai šalies pareigūnų agitavo šalies ūkininkus keltis į didmiesčius, dėl ko šimtmečių senumo kaimeliai tapo kaimeliais-vaiduokliais.
Dar vienas veiksnys – Kinijos centras juda į vakarus. Pavyzdžiui, Guijangas pastaraisiais metais atsidūrė sąrašo miestų, kurie geriausiai tvarkosi, viršūnėje. Dar neseniai vienu vargingiausių buvęs miestas patyrė kompiuterinių serverių ir telekomunikacijų kompanijų kūrimosi bumą, o vienas didžiausių investuotojų mieste – kompanija „Alibaba“.
Iš pakrančių į žemyninę Kiniją keliamos ir gamyklos. Dėl šios priežasties tokių miestų kaip Siangjangas ar Hengjangas augimas pasiekė neregėtas aukštumas.
Džengdžou miesto valdžia miestą transformavo iš dulkėto Kinijos centrinės dalies žemės lopinėlio į pramoninį parką – ir per itin trumpą laiką. Šiame mieste didžiausias pasaulyje elektronikos gamintojas „Foxconn“ gamina pusę „iPhone“ išmaniųjų telefonų, o Hengjange buvo pastatyta dar viena šio gamintojo gamykla.
Įdomu tai, kad daugelį metų šalies valdžia norėjo sulaikyti žmonių kėlimąsi iš kaimo vietovių į miestus. Buvo net naudojama sistema, kai žmonės gaudavo medicininę pagalbą, išsilavinimą ir kitas socialines paslaugas tik toje vietovėje, kurioje jie buvo registruoti. Tačiau dabar valdžia siūlo ūkininkams registruotis miestuose, mainais žadėdami geresnes socialines garantijas.
Dėl šios priežasties miestai ėmė augti neįtikėtinais tempais. Prognozuojama, kad 2025 metais bent 1 milijoną gyventojų turės net 221 Kinijos miestas. Tai reiškia, kad stipriai augs pastatų, kelių ir transporto sistemų statyba.
Žmonės baiminasi, kad dauguma šių miestų praras savo tapatybes. Tuo labiau, Kinijos valdžia užsibrėžė, kad per artimiausius 10 metų 30 procentų statinių taptų surenkami tarsi „Lego“ nameliai. Daugumoje šių miestų jau nebestebina 30 aukštų pastatai, kurie niekuo nesiskiria vienas nuo kito. Dėl šios priežasties miestai gali būti tiesiog neatskiriami vienas nuo kito.
Apskaičiuoti Kinijos miesto gyventojų skaičių nėra paprasta užduotis. Kinijos miestai dažnai administruoja rajonus, esančius už miesto centro. Dauguma miestų turi bent po vieną kaimo vietovę, priklausančią miesto riboms, o Didžiosios kinų sienos dalis driekiasi Pekino teritorijoje.
Štai Čongčingo miestas dydžiu prilygsta visai Austrijai, tačiau miesto dalis užima tik ketvirtadalį šios teritorijos. Miesto dalyje gyvena 7,4 milijono gyventojų, tačiau pačioje apskrityje – net 50 milijonų gyventojų.
Dar viena problema – Kinijos miestai taip išaugo, kad sunku jau atskirti, kur baigiasi vienas miestas ir kur prasideda kitas. Guangžou turi metro liniją, kuri driekiasi iki pat kaimyninio Fošano miesto. Ar tai reiškia, kad šie miestai yra atskiri – ar jie laikytini vienu miestu?
Valdžia šiuo metu mėgina prie Pekino prijungti du kaimyninius regionus – Tiandzino miestą ir Hebėjaus provinciją – ir tokiu būdu sukurti megamiestą Džing-Džin-Dži (Jing-Jin-Ji). Valdžios ketinimų rimtumą rodo tai, kad neseniai buvo patvirtintas beveik 34 milijardų eurų dydžio finansavimas tiesiant geležinkelių bėgius, kad būtų pagerintas susisiekimas tarp šių miestų. Jeigu regionų sujungimas būtų įgyvendintas, naujame megamieste gyventų net 100 milijonų gyventojų, o jos dydis būtų net du kartus didesnis už Pietų Korėją.
