Naujai atliktas tyrimas, kuris buvo išspausdintas leidinyje „Animal Behavior“, išsiaiškino, kad įprastai maži gyvūnai ir kitokie sutvėrimai gauna daugiau informacijos per trumpesnį laiko tarpą. Kitaip sakant, dauguma mažų sutvėrimų viską mato tarsi sulėtintai.
Tačiau kaip išsiaiškinti, kiek informacijos mažas gyvūnas pamato per vieną sekundę? Juk nepadarysi gyvūnų apklausos ir neužduosi jiems tokio klausimo.
Mokslininkų komanda tyrinėjo reiškinį, vadinamą „kritiniu mirgėjimo sintezės dažniu“, kurio metu buvo analizuojama, kaip greitai akis gali apdoroti šviesos žybsnį. Bandymų metu šviesa šviečiama į akį, sakykim, 4 kartus per sekundę – ir žiūrima, ar akis reaguoja į šią šviesą bei sumirksi ties kiekvienu žybsniu. Jeigu gyvūno mirksėjimo sintezės dažnis yra žemesnis nei 4 sumirgėjimai per sekundę (4 hercai), minėti žybsniai jam neatrodo kaip žybsniai, o veikiau kaip nepertraukiama šviesa. Įsivaizduokite šviesos mirgėjimą, kuris vis greitėja ir greitėja, kol galiausiai jūs jau nebematote paties mirgėjimo, o tik nepertraukiamai šviečiančią šviesą. Mokslininkai būtent ir ieško to momento, kai šviesa ima atrodyti kaip nepertraukiama.
Žmonės mato 16 hercų dažniu – arba 16 kartų per sekundę – todėl vaizdo įrašai žmonėms turi atsinaujinti didesniu nei 16 hercų dažniu, kad jie atrodytų stabilūs ir be pertrūkių.
Tačiau maži gyvūnai turi ženkliai didesnį kritinį mirgėjimo sintezės dažnį. Dauguma invazinių gyvūnų rūšių turi žymiai aukštesnį vaizdo atsinaujinimo dažnį nei žmonės. Kiti gyvūnai, kurie apdoroja informaciją žymiai greičiau, yra auksaspalvis staras bei uolinis karvelis, tam tikrose vietovėse dar žinomas kaip skraidanti žiurkė (pvz., Niujorke, JAV). Bendra tendencija – kuo didesnis ir senesnis gyvūnas, tuo lėčiau jis viską mato. Tai galioja net ir žmonėms – maži vaikai geba matyti viską žymiai greičiau, nei suaugę žmonės.
Parengta pagal „Popular Science“.
