Oksfordo universiteto tyrėjai bandė suklaidinti karvelius, supainiodami juos laike. Tai daroma karvelius laikant aklinai uždarame kambaryje, kuriame dirbtinė šviesa yra tai įjungiama, tai išjungiama – o šie įjungimo/išjungimo intervalai visiškai nesiderina su dienos/nakties fazėmis. Išleidus paukščius, jie buvo „užprogramuoti“ skristi ten, kur norėjo mokslininkai.
Mokslininkai tyrimams paėmė 8 karvelių būrius po penkis ir mėgino supainioti juos laike – tiek visą būrį, kartais – tik jų lyderį, o kartais – nė vieno. Suklaidinus visą būrį, paukščiai neretai nukrypdavo nuo savo kurso, visi iki vieno. Tačiau kai būdavo suklaidintas tik lyderis, likę paukščiai skrisdavo tinkama kryptimi, tik vienas lyderis nukrypdavo nuo kurso – tačiau paskui jį niekas neskrisdavo. Tokiais atvejais lyderis mažiau laiko praleisdavo būrio priekyje, dažniau atsidurdavo gale ir prarasdavo daugumą savo sekėjų.
Tiesa, tyrimo autorė Isobel Watts sako, kad mokslininkams vis dar nėra aiškus mechanizmas, kuris lemia tai, kad būrys ir toliau skrenda tinkama kryptimi – nepaisant to, kad lyderis nukrypsta ir pasimeta. Mokslininkai tik spėja, kad taip gali būti, nes lyderis ima abejoti savo paties galimybėmis ir ima labiau kreipti dėmesį į tai, ką daro kiti būrio karveliai. Arba gali būti, kad kiti paukščiai pastebi savo lyderio klaidas ir nusprendžia perimti valdžią į savo rankas (šiuo atveju – sparnus).
Parengta pagal „Popular Science“.