Senatorius Stromas Thurmondas iš Pietų Karolinos 1957 metų rugpjūčio 28 dieną rėžė net 24 valandas ir 18 minučių trukusią kalbą – kai buvo svarstomas Pilietinių teisių aktas ir jo priėmimas.
S.Thurmondas savo kalbą pradėjo 1957 metų rugpjūčio 28 dieną 20 val. 54 min., o pabaigė – 1957 metų rugpjūčio 29 dieną 21 val. 12 minučių.
Žinoma, tam senatorius kruopščiai rengėsi ir atliko tam tikrus pasiruošimo veiksmus:
- Visų pirma, jis dienos pradžioje apsilankė pirtyje, kad išvalytų savo organizmą nuo perteklinių skysčių – tam, kad nereikėtų kalbos metu lakstyti į tualetą;
- Jis taip pat pasiėmė lašų nuo kosulio;
- Kalbos metu jis leido kitiems pasakyti pastabas ir užduoti klausimus – o tuo metu jis ištrūkdavo į rūbinę sušveisti sumuštinį;
- Rūbinėje budėjo jo padėjėjas, kuris buvo pasiruošęs visiems atvejams, jeigu reikėtų evakuotis iš pastato.
Tikriausiai pasidarė įdomu, ką senatorius galėjo kalbėti ištisas 24 valandas? Juk tam taip pat reikia būti pasiruošus, ir ne bet kaip. Daugiausiai tuo metu 55-erių S. Thurmondas kalbėjo apie teisę į teismą pagal prisiekusiuosius. Išskirstant jo kalbą į pagrindinius punktus, ji atrodė taip:
- S.Thurmondas pažodžiui perskaitė kiekvienos valstijos balsavimo įstatymus;
- Jis perskaitė JAV baudžiamąjį kodeksą;
- Jis perskaitė Aukščiausiojo Teismo sprendimą bei dar kelis įstatymus. Tuo metu jam draugas atnešė stiklinę apelsinų sulčių;
- 1 val. 40 min. nakties S.Thurmondas kalbėjo apie baudžiamąsias bylas, kuriose dalyvauja prisiekusieji;
- 6 val. 45 min. ryte S.Thurmondas įsivėlė į diskusiją su atvykusiu senatoriumi apie minėtą Pilietinių teisių aktą. Vėliau atvykęs senatorius išėjo pusryčiauti su tuometiniu prezidentu Dwightu Eisenhoweriu;
- S.Thurmondas leido jam prijaučiantiems senatoriams užduoti klausimus, o jis galėjo trumpam atsikvėpti.
- Senatorius perskaitė nepriklausomybės deklaraciją;
- S.Thurmondas 13 val. leido Lyndonui B.Johnsonui prisaikdinti naują senatorių;
- S.Thurmondas pasveikino atvykusius italų aukštas pareigas užimančius pareigūnus ir pratęsė diskusiją apie baudžiamąjį procesą;
- Senatorius vėl priėmė klausimus tiek iš savo šalininkų, tiek iš priešininkų;
- Laiškas iš prezidento D.Eisenhowerio trumpam pertraukė jo kalbą;
- Galiausiai jis apibendrino savo kalbą ir paskatino visus balsuoti prieš akto priėmimą. Šis raginimas buvo palydėtas susirinkusių senatorių juoku;
Nepaisant tokių S.Thurmondo pastangų, aktas buvo priimtas, o kalbos maratonas nepakeitė nei vieno senatoriaus nuomonės.
Parengta pagal „Business Insider“.
