Tiesiogiai išvertus šio vaisiaus mokslinį pavadinimą, jis nuskamba kaip „skanusis monstras“ – puikus apibūdinimas turint omenyje tai, kad vaisius yra labai skanus, bet pavojingas. Tačiau priskyrimas prie Monstera genties kilo dėl neįprastai atrodančių augalo lapų, kurių tinklas yra labai didelis ir su skylutėmis. Dėl šios priežasties jis gavo pravardę „šveicariško sūrio augalas“. Dėl savo išvaizdos nuostabioji monstera yra populiarus ornamentinis augalas – tačiau ne visi monstera genties augalai yra valgomi.
Pilnai prinokusi nuostabioji monstera turi stiprų tropinį skonį – tokį kaip ananaso, banano ar kokoso. Vaisius auga Meksikoje, Gvatemaloje, Panamoje ir Kosta Rikoje. Jis valgomas vienas arba iš jo verdama uogienė. Iš šio vaisiaus virtuvės šefai mėgsta gaminti desertus – dažnai juos suporuodami su ledais ar grietinėle.
Tačiau norint išgauti tinkamą skonį bei išvengti vaisiaus toksiškumo, būtina jį tinkamai sunokinti. Tam vaisių reikia įdėti į stiklainį ir uždengti tamsiu maišeliu. Ilgainiui išorinis žalias sluoksnis lėtai nusilups. Šį sluoksnį galima nulupti ir pačiam – tačiau jeigu tai darant reikia bent šiek tiek jėgos, reikėtų sustoti tai darius.
Po išoriniu sluoksniu randamas vaisius primena kukurūzo burbuolę ir gali būti iš karto valgomas. Jeigu išorinis sluoksnis nusilupo ne nuo viso vaisiaus, tos dalys, ant kurių dar yra išorinis sluoksnis, yra pavojingos ir jų valgyti negalima. Net ir valgant pilnai prinokusį vaisių, nereikėtų juo piktnaudžiauti – kadangi suvalgius per daug minkštimo, gali paleisti vidurius.