Automobiliai galėjo važiuoti 160 kilometrų per valandą greičiu, tačiau buvo sunkiai valdomi, sunkūs, o variklis buvo įtaisytas automobilio gale. Nepaisant jų keliamo pavojaus, šie automobilio modeliai buvo itin stilingi. Adolfas Hitleris išvydęs juos ėmė galvoti, kad tai – ateities automobiliai ir norėjo, kad žmonės juos vairuotų Vokietijos keliuose.
„Tatra 77a“ buvo 77 modelio įpėdinis, o jį sukūrė Hansas Ledwinka ir Paulas Jaray. Modelis buvo pristatytas 1935 metais, turėjo gale įmontuotą 3,4 litro darbinio tūrio, oru aušinamą V8 variklį su 75 arklio galiomis. Tuo tarpu „Tatra 87“ turėjo 95 arklio galių variklį, o nacių ginkluotės ir šaudmenų ministras Fritzas Todtas jį praminė „autobano automobiliu“.
Po XX amžiuje įvykusios Čekoslovakijos okupacijos, šis automobilis itin išpopuliarėjo aukšto rango nacių pareigūnų gretose. Automobiliai buvo itin aerodinamiški – gale buvo montuojamas pelekas, o ratų arkos buvo užpildytos, kad būtų sumažintas pasipriešinimas vėjui. Dažniausiai pareigūnai šį automobilį vairuodavo dideliu greičiu, tačiau dėl prasto valdymo, posūkiuose jis prarasdavo kontrolę ir įvykdavo avarija. Po smūgio vairuotojas dažniausiai žūdavo.
1934 metais A. Hitleris liepė „Porsche“ sukurti masiniu būdu gaminamą ir ekonomišką automobilį Vokietijai. 1938 metais buvo pristatytas „Volkswagen Beetle“. Tiesa, „VW Beetle“ buvo itin panašus į 1936 metais pasirodžiusį „Tatra 97“, tad 1961 metais Porsche privalėjo sumokėti 3 milijonų Vokietijos markių kompensaciją Čekoslovakijos gamintojui dėl autorinių teisių pažeidimo, bei kilusio teisminio ginčo.
Parengta pagal „Telegraph“
