Tiesiogiai išvertus šio vaisiaus mokslinį pavadinimą, jis skamba kaip „skanusis monstras“ – puikus apibūdinimas, turint omenyje tai, kad vaisius yra labai skanus, bet pavojingas. Priskirtas prie Monstera genties jis buvo dar nesenai, dėl neįprastai atrodančių lapų. Šis augalas turi ir „šveicariško sūrio augalo“ pravardę. Dėl savo išvaizdos nuostabioji monstera yra populiarus ornamentinis augalas, tačiau ne visi Monstera genties augalai yra valgomi.
Pilnai prinokusi nuostabioji monstera turi stiprų tropinį skonį, tokį kaip ananaso, banano ar kokoso. Jis auga Meksikoje, Gvatemaloje, Panamoje ir Kosta Rikoje. Vaisius yra valgomas vienas arba džemo pavidalu, o virtuvės šefai iš jo mėgsta gaminti desertus, dažnai juos poruodami su ledais ar grietinėle.
Tačiau norint išgauti tinkamą skonį bei išvengti vaisiaus toksinių medžiagų, būtina jį tinkamai sunokinti. Tam vaisių reikia įdėti į stiklainį ir uždengti tamsiu maišeliu. Ilgainiui išorinis žalias sluoksnis lėtai nusilups. Šį sluoksnį galima nulupti ir pačiam, tačiau jeigu sluoksnis lupasi sunkiai – vadinasi vaisius dar gali būti pilnai neprinokęs.
Po išoriniu sluoksniu randamas vaisius primena kukurūzo burbuolę ir gali būti iš karto valgomas. Jeigu išorinis sluoksnis nusilupo ne nuo viso vaisiaus, tos dalys, ant kurių dar yra žievė, yra pavojingos ir jų valgyti negalima. Net ir valgant pilnai prinokusį vaisių nereikėtų juo piktnaudžiauti, kadangi suvalgius per daug minkštimo, galima pradėti viduriuoti.
Nuostabioji monstera tikrai reikalauja daug pastangų ir kantrybės, tačiau įveikus visas kliūtis, būsite apdovanoti nepakartojamu skoniu.
Parengta pagal „Atlas Obscura“
