Iš šių 3 milijardų bazių porų, tik nedidelė jų dalis yra unikalios ir būdingos tik mums vieniems. Tai reiškia, kad genetiškai mes esame 99,9 procento panašūs vieni į kitus, t.y. į kitus žmones.
Fizikas ir verslininkas Riccardo Sabatini buvo pademonstravęs ant popieriaus atspausdintą mūsų viso genetinio kodo versiją, kuri užėmė net 262 000 popieriaus lapus – arba 175 didžiules knygas. Bet iš visų šių lapų vos 500 yra unikalūs ir būdingi tik mums.
Taip yra todėl, kad didelis kiekis mūsų genomo atlieka panašias funkcijas, kaip ir kituose gyvūnijos pasaulio organizmuose.
Kaip jau minėta, mes esame 99,9 procento genetiškai panašūs į šalia sėdinti žmogų. Likusieji genai apsprendžia viską, kas mums unikalu – nuo akių spalvos iki genetinių įgimtų ligų.
O štai 2005 metais atliktas tyrimas parodė, kad mūsų artimiausi evoliucijos giminaičiai – beždžionės – yra 96 procentais genetiškai panašios į žmones.
Netgi katės yra pakankamai artimos žmonėms. 2007 metais atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 90 procentų naminės abisinijos katės genų yra tapatūs žmogaus genams.
Kai kalbame apie baltymais užkoduotus genus, pelės 85 procentais yra panašios į žmones. Tiesa, likusių genų panašumas sudaro vos 50 procentų. JAV Nacionalinis žmogaus genomo tyrimų institutas tai aiškina tuo, kad prieš maždaug 80 milijonų metų žmonės ir pelės turėjo bendrą protėvį.
Anot 2009 metais išspausdinto pranešimo leidinyje „Science“, naminiai galvijai dalijasi su žmonėmis 80 procentų genų.
Tiesa, žmonės turi mažiau genetinių panašumų su vabzdžiais. Pavyzdžiui, paprastosios vaisinės musės su žmonėmis dalijasi 61 procentą ligas sukeliančių genų. Tai buvo itin naudinga NASA atliekant tyrimus, siekiant išsiaiškinti, kas gali mums nutikti keliaujant į kosmosą.
Ir nors vištos ir žmonės neatrodo visiškai panašūs, vištos ir žmonės dalijasi 60 procentų genų.
Netikėta, tačiau net ir bananų genai 60 procentų sutampa su žmonių genais!
Parengta pagal „Business Insider“.
