Tas pat nutinka ir ožkoms.
Leidinyje „Animal Behaviour“ publikuotas tyrimas parodė, kad nykštukinės ožkos ilgainiui augdamos gali įgauti akcentą, panašų į kitų jų bandoje esančių ožkų akcentą. Kad ištirtų ožkų jauniklių vokalinį elgesį, Londono universiteto mokslininkai įrašė vienos savaitės ir 5 metų amžiaus ožkų mekenimą. Paaiškėjo, kad ilgainiui ožkų jauniklių akcentas joms augant supanašėjo su kitų tos pačios socialinės grupės ožkų akcentu.
Dabar vyraujančios teorijos teigia, kad ožkų vokalinius garsus lemia jų genetika. Nors mokslininkai nustatė, kad biologiškai giminingos ožkos skleidžia panašų vokalinį garsą, atliktas tyrimas rodo, kad jos, priklausomai nuo socialinės aplinkos, neretai jį pakeičia. Taip ilgainiui socialinė grupė įgauna panašų „akcentą“, kuris demonstruoja priklausymą vienai ar kitai grupei.
Viena tyrimo vadovių Elodie Briefer sako, kad tai gali būti tarsi „grupės narių požymis“, leidžiantis identifikuoti grupės narius, atskirti juos nuo kitų grupių ir sustiprinti ryšį. Ji sako, kad ši koncepcija gali būti itin svarbi ožkoms, kurios gyvena sudėtingose ir painiose socialinėse grupėse.
