Mat rajos turi dideles smegenis – didžiausias iš visų žuvų. Negana to, jų smegenų sritys, atsakingos už mokymąsi, problemų sprendimą ir bendravimą yra itin gerai išsivysčiusios. Jos taip pat yra žaismingos, smalsios ir netgi gali atpažinti save veidrodyje – o tai yra savivokos ženklas.
Ekologas Joshas Stewartas sako, kad kartu su šiais sutvėrimais būnant vandenyje, iškart galima pajusti, kad jos yra kitokios nei įprastos žuvys. Anot jo, rajos yra itin bendraujančios ir labiau primena žinduolius.
Vidutinės rajos smegenys yra apie 10 kartų didesnės nei bangininio ryklio (proporciškai). Tai dar vienas intelekto ženklas, būdingas drambliams, delfinams ir žmonėms.
Rajų Ramiojo vandenyno tyrimų fondo direktorė Csilla Ari tyrinėja rajų smegenis ir jų elgesį. Anot jos, rajos turi dideles smegenų dalis, atsakingas už intelektą, regėjimą ir motorinę koordinaciją. Be to, jų smegenų ląstelės labiau primena paukščių ar žinduolių, nei kitų žuvų.
Rajos ne tik turi dideles smegenis, bet ir elgiasi protingai. Jos demonstruoja savo intelektą elgsenos testuose, kuriose savivokai patikrinti naudojami veidrodžiai. Veidrodyje save gali atpažinti vos kelios gyvūnų rūšys – o tarp jų hominidai ir afalinos. Tuo tarpu kitos gyvūnų rūšys veidrodžius dažniausiai ignoruoja arba juos puola.
O štai rajos priskiriamos prie gyvūnų, kurie gali save atpažinti veidrodyje. 2016 metais atlikto tyrimo metu buvo fiksuojama, kaip rajos plaukia pirmyn ir atgal priešais veidrodžius neįprastai ilgą laiką, o tai darydamos apžiūrinėja savo kūno dalis, kurių įprastai pamatyti negali.
Anot C. Ari, rajos nereagavo į savo atvaizdą taip, tarsi tai būtų kitas sutvėrimas. Kai raja pamato kitą sutvėrimą ar intensyviai bendrauja, ant jų nugarų ir galvų esanti balta spalva tampa intensyvesnė. Tačiau žiūrėdamos į veidrodį, šios žuvys nekeičia savo spalvos. Žinoma, vien tai neįrodo savivokos, tačiau leidžia daryti prielaidą, kad tai gali būti savivokos ženklas. Savivokai patvirtinti reikės atlikti papildomus tyrimus.
Tam pritaria ir Bonos universiteto (Vokietija) zoologė Vera Schluessel, kuri nebuvo susijusi su C. Ari atliktais tyrimais. Pastarąjį dešimtmetį ji praleido tyrinėdama ryklius ir rajas. Ji sako, kad dar nei viena jos tyrinėta žuvis, išskyrus rają, nerodė ženklų, kad atpažįsta save veidrodyje.
Tiesa, didelis intelektas neužtikrina rajoms saugumo. Žvejai Šri Lankoje ir Indijoje itin medžioja rajas dėl jų žiaunų, kurios įgauna vis didesnę vertę kinų medicinoje. Tiesa, tradicinė medicina nėra patvirtinusi šių žiaunų teigiamo poveikio moksliškai.
Rajos taip pat vertinamos dėl savo mėsos. Dažniausiai jos žūsta jau patekusios į žvejų tinklus – ar partrenktos laivų. O reprodukuoja šie gyvūnai pakankamai lėtai – susilaukia vos vieno jauniklio per kelerius metus. Kai kuriose vietose jų populiacija yra sumažėjusi net 80 procentų – o tokiu atveju atsistatyti populiacijai jau beveik nebėra galimybių.
Po truputį žmonės ima suvokti šiems gyvūnams kilusį pavojų, o įvairiose šalyse priimami nauji įstatymai suteikia vilties. 2014 metais Tarptautinė prekybos nykstančiomis laukinės faunos ir floros rūšimis konvencija sugriežtino reikalavimus rajų mėsos, pelekų ir žiaunų prekybai. 2016 metais Peru priėmė įstatymą, draudžiantį medžioti rajas. Meksika, Filipinai, Indonezija ir Ekvadoras taip pat riboja rajų žvejybą.
Tad rajos šiandien yra saugesnės nei prieš dešimtmetį. Per tą laiką mokslininkai spėjo išsiaiškinti, kad rajų „pusbroliai“ rykliai taip pat yra labai protingi. Tačiau anot V. Schluessel, rajos vis tiek yra ypatingos.
