Nors tai skamba visiškai nekaltai ir neinformatyviai, šis kelias turi savų įdomybių.
Pasirodo, šiuo keliu vairuotojai gali keliauti vos du kartus pe dieną – ir tik kelias valandas. Kodėl? Pasirodo, likusį laiką šis kelias būna apsemtas.
Dėl Le Passage du Gois kylančių potvynių ir atoslūgių šis kelias didžiąją dalį laiko būna po vandeniu, nuo 1 iki 4 metrų gylyje.
Kadaise Noirmountier salą būdavo galima pasiekti tik laivu, bet Bourgneufo krantas ilgainiui apsinešė smėliu ir kitomis sąnašomis, ir būtent tokiu būdu ir susiformavo minėtas kelias.
Tai leido žmonėms ir gyvūnams keliauti į salą pėsčiomis. 1701 metais šis 4,15 kilometrų ilgio kelias pirmą kartą buvo nurodytas žemėlapyje, o maždaug 1840 metais juo imtos teikti pervežimo paslaugos – iš pradžių arkliais, o vėliau ir automobiliais.
Dėl aukšto vandens lygio didžiąją laiko dalį keliauti Le Passage du Gois keliu nėra saugu – apie tai įspėja specialios plokštės, žmonėms nurodančios saugiausią laiką.
Tačiau pasitaiko daugybė atvejų, kai žmonės nepaiso šių perspėjimų ir įstringa kelio viduryje.
Laimei, šalia kelio yra pastatyti specialūs gelbėjimo bokšteliai, ant kurių nelaimėliai gali pastovėti tol, kol vanduo nuslūgs. Žinoma, jei jie važiuoja automobiliu, jų turtui pasiseka mažiau.
