Karalius Jigme Singye Wangchuck sukūrė nacionalinį laimės indeksą, kuris susideda iš 4 dalių: tvaraus vystymosi, aplinkos apsaugos, kultūros išsaugojimo ir gero valdymo. Kitos šalys jau spėjo į tai atkreipti dėmesį – kadangi Himalajų karalystė yra vienintelė pasaulyje neigiamą taršą turinti valstybė (kai šalyje daugiau taršos neutralizuojama, nei išskiriama).
Be to, visa tai vyksta nepaisant sparčiai šalyje augančio turizmo sektoriaus. Vienintelis būdas, kaip turistai gali prisidėti prie šalies pastangų – aplankyti pačią šalį.
Butanas yra unikali šalis, įsiterpusi tarp pramone persisunkusių Kinijos ir Indijos. Izoliuota tauta turistus įsileido tik 1974 metais, o televizoriai leidžiami tik nuo 1999 metų.
Butanas tvarumą įskiepijo į nacionalinį identitetą. Butano ministras pirmininkas Tshering Tobgay yra pareiškęs, kad šalies monarchai itin daug dirbo, kad padėtų šaliai vystytis, balansuodami ekonominį augimą su socialiniu vystymusi, aplinkosauginiu tvarumu ir kultūriniu išsaugojimu – o viską apvainikuoja puikus šalies valdymas.
Netgi šalies konstitucija numato, kad ne mažiau nei 60 procentų šalies ploto turi būti išlikti mišku ir jis turi būti saugomas. Vienas iš būdų, kurie tai padeda įgyvendinti – mažas turizmo poveikis.
Jei nesate iš Indijos, Bangladešo ar Maldyvų, nukeliauti į Butaną jums reikės vizos. Turistai ne tik turi susimokėti 40 dolerių už vizą, bet ir 200-250 dolerių dydžio minimalų kasdienio paketo mokestį – ir kelionę užsisakyti tik per patvirtintą kelionių agentūrą. Keliauti savarankiškai negalima. Žinoma, šis mokestis gali atbaidyti turistus, tačiau reikėtų patikslinti, už ką mokama. Į šį mokestį įskaičiuojama nakvynė trijų žvaigždučių viešbutyje, maistas, licenzijuotas gidas, ilgų nuotolių vaikščiojimui skirta įranga, transportas ir mokesčiai.
Į visą paketą taip pat įskaičiuojamas 65 dolerių tvaraus vystymosi mokestis. Iš jo finansuojamas mokslas, sveikatos sektorius, kova su skurdu, o taip pat gerinama turizmo infrastruktūra, leidžianti sulaukti dar daugiau turistų.
Yra ne viena priežastis, kodėl Butanas turi neigiamą taršą. Neskaitant jau žaliuojančių miškų, šalis yra laimėjusi apdovanojimą dėl daugiausiai per vieną valandą pasodintų medžių. Šalis savo dydžiu prilygsta Šveicarijai, tačiau Butane gyvena vos dešimtadalis gyventojų, kiek gyvena Šveicarijoje. Be to, šalis vystėsi itin lėtai – pirmasis kelias nutiestas tik praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje – o tai reiškia, kad gyventojai tik tada persėdo į automobilius.
Tiesa, šalies sostinėje, kuri yra vienintelė Azijos sostinė be šviesoforų, pirmą kartą istorijoje ėmė formuotis transporto kamščiai. Todėl šalis negali taip jau ramiai sėdėti vietoje ir džiaugtis pasiektais rezultatais.
