Vieni žmonės perka dirbtines eglutes dėl praktiškumo, o kiti tiesiog stengiasi saugoti gamtą ir mano, kad taip yra ekologiškiau. Juk dirbtinę eglutę galima naudoti bent 10 metų, o per tą laiką bus išsaugota net 10 eglučių, kurios nebus nukirstos ir galės toliau augti.
Vis dėlto, vienas tyrimas rodo, kad iš tikrųjų viskas yra kiek kitaip, ir tokie žmonės ne taip jau ir labai padeda gamtai. Monrealyje (Kanada) aplinkosaugos konsultavimo kompanija atliko tyrimą, kuris parodė, kad dirbtinė eglutė turėtų būti naudojama daugiau nei 20 metų, kad tai būtų ekologiškiau už nukirstos eglutės puošimą. Į šiuos skaičiavimus buvo įtraukti tokie rodikliai, kaip šiltnamio efektą sukeliančios emisijos, išteklių naudojimas bei žala žmonių sveikatai.
Tyrimą atlikusios kompanijos „Ellipsos“ įkūrėjas Jean-Sebastien Trudelis sako, kad natūrali eglutė yra žymiai geresnis pasirinkimas. Kasmetinės anglies emisijos, susijusios su tikros eglutės naudojimu šventėms sudaro vos trečdalį emisijų, kurios išskiriamos naudojant dirbtinę eglutę 6 metus. Be to, daugumoje dirbtinių eglučių yra polivinilchlorido, kuris gamybos ir naudojimo metu išskiria kancerogenų – medžiagų, sukeliančių vėžį.
„Ellipsos“ tyrė Kalėdinių elgučių rinką Monrealyje, kur prekiaujama Kanadoje nukirstomis tikromis eglutėmis bei Kinijoje pagamintomis dirbtinėmis eglutėmis. Anot J.S. Trudelio, rezultatai kituose miestuose bei regionuose gali skirtis. Ilgas nuvažiuotas kelias norint nusipirkti tikrą eglutę gali nusverti svarstykles į dirbtinių eglučių pusę, nes važiuojant ilgą kelią išmetamas nemažas kiekis emisijų.
Tačiau apibendrinant tyrimo rezultatai parodė, kad tikrų eglučių poveikis gamtai yra nedidelis, lyginant jį su dirbtinėmis eglutėmis. Botanikas ir biologijos profesorius Clintas Springeris iš Saint Joseph universiteto Filadelfijoje (JAV) sako, kad nukertant tikrą eglutę gamtai nedaroma jokia žala, mat jos ir yra auginamos specialiai šiam tikslui.
Tiesa, dirbtinių eglučių gamintojai nesutinka su tokiais tyrimo rezultatais ir išvadomis. Dirbtines eglutes gaminančios kompanijos „Balsam Hill“ įkūrėjas ir vadovas Thomas Harmanas sako, kad jeigu dirbtinė eglutė naudojama bent 5 metus, tai jau yra ekologiškesnis variantas. Jis sako, kad žymiai didesnę žalą gamtai daro emisijos, kurias išskiria automobiliai, kuriais su tikslu nusipirkti tikrą nukirstą eglutę važiuojama toli. Tad sunaudota energija ir išmesti teršalai perkant tikrą eglutę, anot T. Harmano, yra didesni, nei gaminant dirbtinę eglutę.
Amerikos Kalėdinių eglučių asociacija sako, kad jų pačių atliktas tyrimas parodė, jog dirbtinė eglutė turi būti naudojama daugiau nei 10 metų, kad ji taptų „žalesne“ už kasmetinį tikrų eglučių kirtimą.
JAV šiuo metu auginama apie 400 milijonų kirtimui paruoštų eglučių, o kasmet nukertama apie 30 milijonų šių medelių.
C.Springeris sako, kad tikros eglutės gamina deguonį, išvalo aplinką nuo teršalų ir suteikia gyvenamąją vietą paukščiams bei kitiems gyvūnams. Be to, auginantys eglutes ūkiai padeda išlaikyti žaliuosius plotus bei ūkininkavimui skirtas žemes. Tai reiškia, kad ne itin gerą ir derlingą žemę turintys ūkininkai gali verstis veikla ir gauti iš to finansinės naudos.
Tikros eglutės tarnauja net ir nupuoštos – jas galima perdirbti ir panaudoti kompostui, taip pat pavirsti biomase, o šią savo ruožtu – energija ar šiluma. Palyginimui, dauguma dirbtinių eglučių yra gaminamos Azijoje iš plastiko ir metalo, ir negali būti perdirbamos – todėl dažniausiai atsiduria sąvartynuose.
Tiesa, ekspertai sutaria, kad nei tikros, nei dirbtinės eglutės nedaro ženklios žalos gamtai – lyginant su tuo, ką mes darome kasdien: pavyzdžiui, naudojamės automobiliu.
Parengta pagal „New York Times“.
