Žinoma, Kinijos ekonomika auga įspūdingai, šalyje taip pat gyvena 4 kartus daugiau gyventojų, nei JAV. Vis dėl to, XX a. JAV buvo didysis vystymosi ir plėtros periodas. Šiame amžiuje JAV pastatė daugumą tiltų ir kelių, Hooverio užtvanką ir didelę dalį dangoraižių. Be to, pagal užimamą plotą Kinija ir JAV beveik nesiskiria viena nuo kitos ir pasaulinėje lentelėje viena yra trečioje, o kita ketvirtoje vietoje.
Valstybinės ir pramoninės įstaigos patvirtino, kad informacija yra tiksli. Ėmus gilintis į šią statistiką paaiškėjo, kad egzistuoja itin logiškas paaiškinimas, kuris leidžia atskleisti esminius skirtumus tarp šių dviejų supervalstybių – bei žiaurią Kinijos realybę.
B.Gatesas statistiką gavo iš istoriko Vaclavo Smilo, kuris cementą vadina svarbiausia medžiaga mūsų civilizacijoje (šiuo atveju kalbama apie jo sunaudojimo kiekius). V.Smilas statistinius duomenis gavo iš JAV Geologijos tarnybos. Būtent šį įstaiga paskaičiavo, kad JAV per XX a. sunaudojo 4,4 gigatonos (Gt) cemento (1 Gt. – 1 mlrd. metrinių tonų).
Kinija per 3 metus sunaudojo 6,4 Gt. cemento.
Kodėl? Pirma – dėl to, kad ši šalis stato ir plečia savo miestus neįtikėtinais tempais, žymiai sparčiau nei JAV tai darė XX a. 1978 m. mažiau nei penktadalis Kinijos gyventojų gyveno miestuose, o štai 2020 m. šis skaičius turi išaugti iki 60 proc.
Kinijos miestai yra plečiami ir statomi taip, kad galėtų atlaikyti labai didelį žmonių antplūdį. Remiantis skaičiavimais, pusė Kinijos infrastruktūros buvo pastatyta po 2000 m. – nauji geležinkeliai, keliai, užtvankos, oro uostai ir dangoraižiai. Pavyzdžiui, pokyčiai Šanchajaus rytiniame Pudongo regione nuo 1987 iki 2013 m. miestą pavertė tiesiog neatpažįstamu.
Tiek pat įspūdingi yra mažesnieji miestai, kurių didelė dalis turistų neaplanko. 2009 m. Kinijoje buvo 221 miestas, kuriuose gyveno daugiau nei 1 mln. gyventojų. Tuo tarpu Europoje tokių miestų yra vos 35. Net ir tokie sąlyginai nedideli miestai kaip Džengdžou ar Dzinanas turi daugiau gyventojų, nei Los Andželas ar Čikaga.
XX a. pasikeitė ir statybose naudojamų medžiagų rūšis. 1950 m. statyboms buvo sunaudojama panašūs cemento ir plieno kiekiai. 2010 m. plieno sunaudojimas statybų sektoriuje išaugo 8 kartais, o cemento – net 25 kartais. Taip pat reikėtų pažymėti, jog dauguma privačių gyvenamųjų namų JAV yra pastatyti iš medžio, o Kinijoje medinių namų yra labai nedaug. Priešingai nei JAV, Kinijoje dauguma žmonių gyvena daugiaaukščiuose namuose pastatytuose iš cemento.
Galiausiai, Kinijos cemento pramonė yra didesnė, nei turėtų būti. Dauguma Kinijos cemento gamybos kompanijų priklauso valstybei arba jos gauna didelę paramą iš valstybės. Kinijos cemento pramonė stipriai išaugo, nors medžiagos kokybė nepagerėjo, o pelnas nepadidėjo. Ši milžiniška pramonė turi neigiamą poveikį šalies aplinkai. Mokslininkai skaičiuoja, kad cemento pramonė yra atsakinga už 5 proc. pasaulio anglies emisijų, o pusę pasaulinės cemento pramonės sudaro Kinijoje įsikūrusios kompanijos.
Be to, žemi kokybės standartai reiškia, kad maždaug po 20-30 metų nemaža dalis statinių turės būti nugriauti, o vietoje jų statomi nauji. Remiantis įvairiais duomenimis, maždaug trečdalis Kinijoje naudojamo cemento yra itin prastos kokybės – tokios, kokio kitos šalys tokio cemento paprasčiausiai net nenaudotų.
Tačiau kaip B. Gatesas teisingai pastebėjo, cementas padeda pagerinti žmonių gyvenimo kokybę ir ištraukti juos iš skurdo. Pakeitus purvo grindinius cementiniais, pagerėjo sanitarinės sąlygos; nutiesus kelius, daržoves galima nuvežti į turgų ir ten parduoti, vaikai gali lengviau pasiekti mokyklas, o dėl to pagerėja bendra ekonominė situacija. Kinijoje statybų bumas paskatino didžiulį ekonominį augimą, dėl ko iš skurdo buvo ištraukti milijonai žmonių.
Žinoma, tai turi ir kitą medalio pusę: gamtos taršą. Ekonomikos plėtrą bet kokia kaina negalima pavadinti atsakinga plėtra, o galiausiai dėl to kenčia patys žmonės. Tad kad ir kokia įspūdinga būtų cemento naudojimo statistika, tai turi ir skaudžių neigiamų pasekmių.
Parengta pagal independent.co.uk
