Viena baisiausių būtybių, vaikščiojusių žeme – ką apie ją žinome?

2018 m. birželio 30 d. 16:01
Lrytas.lt
Daugiausia žiniasklaidos dėmesio sulaukęs dinozauras neabejotinai yra Tyrannosaurus Rex – arba sutrumpintai T-rexas. Jis ne tik gavo ryškią rolę „Jūros periodo parko“ filmuose, bet ir yra žymus eksponatas Nacionaliniame Amerikos istorijos muziejuje Niujorke.
Daugiau nuotraukų (5)
Šių dinozaurų rūšies pavadinimas reiškia „tironiškųjų driežų valdovą“. „Tyranno“ išvertus iš graikų kalbos reiškia tironą, „saurus“ – driežą, o „rex“ lotyniškai reiškia karalių. Šiai dinozaurų rūšiai 1905 m. vardą suteikė  Amerikos gamtos istorijos muziejaus prezidentas Henris Fairfieldas Osbornas.
T-rex yra Tyrannosauroidea šeimos narys. Tai buvo dideli plėšrūnai su mažomis priekinėmis letenomis ir dviem pirštais. Be žymiojo T-rexo, šiai šeimai priklausė albertozaurai, alektozaurai, alioriamai, chingkakozaurai, daspletozaurai, Eotyrannas rex, gargozaurai, nanotyrannai, prodeinodonai, tarbozaurai ir žuchengtyrannai.
T-rexo daugiausia fosilijų ransta Šiaurės Amerikoje, nuo Albertos iki Teksaso valstijų. Tačiau 2016 m. publikuotame tyrime skelbiama, kad šie dinozaurai galėjo būti invazinė rūšis Azijoje. T-rexo skeleto analizė parodė, kad tam tikros jo savybės yra tinkamesnės Azijoje,o ne Amerikoje gyvenusiems tiranozaurams. Manoma, kad šis gyvūnas galėjo pereiti į Aziją prieš 67 mln. metų, kai jūra tarp šių dviejų žemynų buvo susitraukusi. Žinoma, ekspertai vis tiek teigia, kad T-rexas yra dinozauras iš Šiaurės Amerikos.
Įspūdingas kūnas
Didžiausiai ir beveik pilnai išbaigtas tiranozauro skeletas yra pavadintas Sue jį atradusios paleontologės Sue Hendrickson garbei. Atlikus šio skeleto išmatavimus, paaiškėjo, kad T-rexas buvo vienas iš didžiausių plėšriųjų dinozaurų. Ties klubais – kurie yra aukščiausia dinozauro vieta, nes jis nestovėdavo ant dviejų kojų – gyvūno aukštis siekė 4 metrus, o jo ilgis – 12,3 m. 2011 m. tyrime paskelbta, kad šis dinozauras turėjo sverti apie 8 160 kilogramų.
T-rexas turėjo stiprias šlaunis ir galingą uodegą, kuri atsvėrė jo didelę galvą ir leido dinozaurui greitai judėti. 2011 m. atliktame tyrime išsiaiškinta, kad dinozauras galėjo bėgti iki 40 km/h greičiu.
Dinozairo letenos buvo mažos – todėl mažai tikėtina, kad T-rexas galėjo naudoti jas žudymui ar maisto pakėlimui į burną. Bet manoma, kad dinozaurui didelių letenų ir nereikėjo, nes jo kandimo jėga buvo pakankamai stipri. Be to, ilgos letenos gali patirti lūžius, yra pažeidžiamos ligų ir eikvoja energiją.
Šiam dinozaurų valdovui reikėjo storų kaklo raumenų – kad atlaikytų didelę kaukolę ir stiprią sukandimo jėgą. Pagal Pietų Kalifornijos universiteto klinikinių ląstelių ir neurobiologijos docento ir Los Andželo apygardos gamtos istorijos muziejaus dinozaurų instituto mokslinio bendradarbio Michaelio Habibo tyrimus, T-rexo kaklo ir letenų raumenys konkuravo dėl vietos pečių srityse ir dėl to atrodo, kad kaklo raumenys apsupa letenų raumenis.
Visas darbas, susijęs su maistu, buvo paliekamas dinozauro galvai. 2012 m. atliktame tyrime skelbiama, kad T-rexas turėjo stipriausią sukandimo jėgą iš visų kada nors Žemėje gyvenusių padarų, ir ji galėjo siekti 57 tūkst. niutonų. Įsivaizduokite, kad ant jūsų sėdasi vidutinio dydžio dramblys – ir suprasite, kokius galingus nasrus turėjo šis milžiniškas dinozauras.
Tiranozauro burnoje buvo daugybė į pjūklus panašių dantų. Didžiausias rastas šio milžino dantis siekia 30 centimetrų. Žinoma, ne visų dinozaurų dantys atliko tą pačią funkciją, tačiau T-rexo priekiniai dantys buvo skirti grobio sugriebimui ir traukimui, šoniniai – draskymui, o galiniai – mėsos smulkinimui ir stūmimui į gerklę. Įdomiausia tai, kad T-rexo dantys buvo platūs ir iš dalies buki – o tai leido jiems atsilaikyti prieš nasruose besimuistantį grobį.
Šis dinozauras buvo išties didelis. Tačiau jo protėviai – ne. Pirmieji tiranozaurai buvo žmogaus arba arklio dydžio ir gyveno prieš 170 mln. metų. Nors šiems mažyliams ir trūko ūgio, bet jų smegenys ir juslės – įskaitant ir klausą – buvo gerai išvystytos. Naujai atrasto Timurlengia euotica tyrimas parodė, kad šių mažylių išvystytos smegenys padėjo šiai dinozaurų grupei tapti viršesne plėšrūnų grupe, galiausiai išsivysčiusia iki T-rexo dydžio.
Ką šis milžinas ėdė?
Tiranozaurai augdavo labai greitai ir suvalgydavo šimtus kilogramų mėsos. Jie buvo visiški mėsėdžiai ir dažniausiai valgydavo žolėdžius dinozaurus. Manoma, kad plėšrūnai galėjo maitintis ir randama dvėseliena.
Įrodymai, kad T-rexas pats medžiojo maistą, yra išsamūs ir pakankamai detalūs. Yra kaulų, kurie rodo šio dinozauro įkandimo žymes, taip pat yra rasta dantų prie kitų lavonų ir išlikusių pėdsakų, kurie gali reikšti puolimą. Be to, T-rexas neatsisakydavo paragauti ir kitų savo rūšies atstovų. Žinoma, nėra aišku, ar kanibalai kaudavosi iki mirties, ar valgydavo vienas kito liekanas.
Mokslininkams taip pat nėra aišku, ar šie milžinai medžiodavo grupėse, ar po vieną. 2014 metais paleontologai Kanados kalnų papėdėje aptiko 7 pėdsakus, iš kurių 3 greičiausiai priklausė albertozaurui, gorgozaurui ir daspletozaurui. Tais pačiais metais atliktas tyrimas pasiūlė, kad bent jau šių dinozaurų mažieji protėviai medžiojo grupėmis.
Kur ir kada gyveno tiranozaurai?
T-rexo fosilijos yra randamos daugybėje akmens darinių iš Kreidos periodo Maastrictiano amžiaus, kuris tęsėsi nuo 67 mln. iki 65 mln. metų iki Mezozojaus eros. Tyrannosaurus rex buvo vieni iš paskutinių ne paukštinių dinozaurų iki masinio išnykimo Paleogeno laikotarpyje.
Tironozauras judėjo daugiau nei kiti sausumos dinozaurai ir gyveno Laramidijos žemyne (dabartinė Šiaurės Amerika). Kol kas yra rasta 50 šio dinozaurų skeletų, kai kurie iš jų beveik visiškai pilni, o kai kurie net gi turėjo minkštųjų audinių ir baltymų pavyzdžių.
Barnumas Brownas, kuris užsiimė fosilijų ieškojimu, pirmąjį T-rexo skeletą atrado Montanos valstijoje 1902 m. ir šį pavyzdį vėliau pardavė Karnegio gamtos istorijos muziejui Pitsburge (JAV). 2007 m. mokslininkai atrado tai, kad galėtų būti T-rexo pėdsakas – kas būtų tik antrasis šio milžiniško dinozauro užfiksuotas pėdsakas. Pirmasis buvo atrastas Naujajame Meksike 1993 m.
Parengta pagal „Live Science“.
paleontologija^Instantdinozauras
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.