Olga gimė Pskove, variagių (į Rytus persikėlusių vikingų) kilmės šeimoje. Olgos vyras Igoris buvo nužudytas, kai supykdė Derevo gyventojus – nes norėjo gauti didesnę duoklę nei įprastai. Visa tai įvyko maždaug 945 m. mūsų eros mestais, ir jo mirtis paliko sostą neužimtą, o kadangi Olgos ir Igorio sūnus buvo nepilnametis, valdžią nusprendė perimti žmona. Ir kalbama, kad net ir sūnui užaugus bei perėmus valdymą, motinos įtaka vis tiek buvo labai stipri.
Olgai vyro žūtis buvo ne tik asmeninė netektis, bet ir atviras žmonių maištas prieš karališkąją šeimą, siekiantis išversti moterį iš valdžios. Be to, nužudžius Igorį, Olga gavo pasiūlymą tekėti už Derevlianų princo Malo, tačiau ji nesutiko ir ėmėsi kitų planų – keršto.
Pirmą kartą su maištininkais Olga susitiko už Kijevo ribų. Ji apsimetė, kad susidomėjo pasiūlymu tekėti, todėl maištininkams pasakė, kad prieš pateikdama savo atsakymą, ji norėtų pagerbti pasiuntinius viešoje ceremonijoje, kurios metu jie būtų nuplukdyti į miestą. Tačiau iš tiesų pasiuntiniai buvo sumesti į griovį, kurį įsakė iškasti Olga, ir užkasti gyvi.
Ir čia Olga dar tik pradėjo įsibėgėti. Ji paprašė princo Malo, kad geriausi jo vyrai nugabentų ją į Derevą. Princas nežinojo, kas nutiko jo pasiuntiniams, todėl neprieštaravo ir nusiuntė savo geriausius karius į Kijevą. Jiems atvykus, Olga pirmiausiai pasiūlė išsimaudyti. Kariams nuėjus į pirtį Olga juos užrakino ir sudegino.
Žuvus geriausiems kariams, Olga nusitaikė į likusius. Šį kartą ji pati nukeliavo į Derevos sostinę Korostenį, kaip oficialią vizito priežastį pateikdama vyro laidotuves. Jų metų Derevos gyventojai surengė didelę puotą su daugybe akoholio. Olga palaukė, kol žmonės nusigers – ir tada įsakė savo žmonėms juos išžudyti.
Po metų Olga įžigiavo į Derevą su savo armija ir apgulė Korostenį. Badaujantys ir silpni Derevos gyventojai pasiūlė pasiduoti, tačiau jie neturėjo pakankamos duoklės, kad patenkintų Olgos armiją. Ji reikalavo trijų žvirblių ir karvelių iš kiekvieno ūkio. Derevos gyventojai pristatė jai reikiamus paukščius tikėdamiesi, kad jai to užteks.
Būtent miesto sudeginimui ji šiuos paukščius ir panaudojo. Prie kiekvieno paukščio kojos Olgos kariai pririšo sieroje išmirkytus skudurėlius ir juos padegė – o tada paleido paukščius. Kaip ir buvo tikėtasi, jie grįžo į savo lizdus mieste, taip jį padegdami.
X a. Olga nuvyko į Konstantinopolį ir čia ją pakrikštijo vyriausiasis patriarchas. Jos krikštatėviu tapo pats Romos imperatorius Konstantinas VII. Atsiversdama į krikščionybę ji labai rizikavo, nes jos šalyje krikščionių buvo mažai. Olgos sūnus į krikščionybę atsiversti atsisakė, nors šiai religijai ir nebuvo priešiškas. Didelę įtaką ji darė ir savo anūkui Vladimirui Sviatoslavičiui, kuris 988 m. krikščionybę paskelbė oficialia Rusijos religija.
1547 m. Ortodoksų bažnyčia Olgą pripažino šventąjs ir prilygino ją apaštalams. Ji yra viena iš penkių moterų, kada nors pagerbtų tokiu būdu.
Parengta pagal „Phactual“.
