Kalyanasundaramas yra 73 metų bibliotekininkas iš Indijos, kuris paskutinius 30 metų kiekvieną mėnesį visą savo algą atiduodavo vargšams. Kad sudurtų galą su galu, vyras yra dirbęs įvairius darbus, tačiau pinigų stoka jam nesutrukdė padėti skurstantiems.
Vyras miegojo gatvėse ant betoninio grindinio ar geležinkelio platformų - tam, kad pajaustų, kaip jaučiasi patys benamiai. Jis netaupė nė vieno cento – visus savo pinigus skirdavo kitiems. Jis stengėsi uždirbti daugiau, kad galėtų daugiau paaukoti. Dėl to jis taip ir nesusirado žmonos.
Kalyanasundramas prarado tėvą, kai jam buvo vieneri. Jį užaugino mama, kuri vyrą įkvėpė padėti kitiems. Užaugęs įstojo į universitetą, tačiau visada labai pergyveno dėl savo plono, nevyriško balso. Vienu metu dėl to norėjo net nusižudyti. Jo požiūris pasikeitė po susitikimo su vienu rašytoju, kuris vyrui pasakė: „Nesijaudink dėl to, kaip tu kalbi. Gyvenk taip, kad kiti kalbėtų gerai apie tave.“
Bibliotekininko studijas universitete vyras baigė su aukso medaliu, o magistro studijas - su pagyrimu. Savo vienkartinę stipendiją jis atidavė vargšams, o per visą savo gyvenimą gavo ne vieną apdovanojimą - tačiau vistiek išliko kuklus ir toliau stengėsi padėti kitiems.
