Šie banginiai užauga iki tokio dydžio misdami labai mažais, į krevetes panašiais gyvūnais – kriliais. Tam tikru metų laiku mėlynieji banginiai per visą dieną gali suėsti net 4 tonus krilių.
Mėlynieji banginiai neturi dantų, tačiau prie viršutinio jų žandikaulio yra pritvirtinti dantų atitikmenys, kurie yra pagaminti iš tos pačios medžiagos, kaip nagai.
Šie milžinai pradeda maitintis pirmiausia nurydami didelį gurkšnį vandens, nes taip išplečia savo ryklę ir skrandį. Tada didžiulis banginio liežuvis stumia vandenį atgal pro minėtus „dantis“ ir taip banginio burnoje likę kriliai yra nuryjami.
Po vandeniu mėlynieji banginiai iš tiesų yra mėlyni, tačiau išnirę į paviršių jie atrodo melsvai pilki. Jų papilvės yra lengvai gelsvos dėl milijonų ten gyvenančių mikroorganizmų.
Mėlynieji banginiai turi didelę, plokščią galvą ir ilgą, smailų kūną, kuris baigiasi trikampio formos uodega.
Šie dideli žinduoliai gyvena visuose pasaulio vandenynuose ir kartais plaukioja nedidelėmis grupėmis, tačiau daugiausia – vieni arba poromis. Vasarą daugiausiai laiko banginiai leidžia poliariniuose vandenyse, o atėjus žemai leidžiasi į ilgą kelionę link pusiaujo.
Mėlynieji banginiai plaukia 8 kilometrų per valandą greičiu, tačiau esant reikalui, trumpam laiko tarpui, gali įsibėgėti net iki 32 kilometrų per valandą.
Šie banginiai taip pat yra garsiausi gyvūnai pasaulyje. Manoma, kad esant geroms oro sąlygoms, banginiai vienas kitą gali girdėti net per 1600 kilometrų atstumą.
Mokslininkai galvoja, kad jie skleidžia garsus ne tik bendravimui, bet ir tam, kad padėtų vienas kitam orientuotis vandenynų gilumose.
Mėlynųjų banginių jaunikliai gimsta jau pakankamai dideli. Motinos įsčiose jie praleidžia apie metus ir pasaulį išvysta sverdami 3 tonas bei būdami maždaug 8 metrų ilgio.
Iš pradžių jie minta motinos pienu ir pirmaisiais savo gyvenimo metais kiekvieną dieną priauga po 90 kilogramų.
Šie jūros milžinai yra taip pat ir vieni ilgaamžiškiausių gyvūnų pasaulyje. Seniausias žinomas banginis buvo 110 metų, o vidutinė banginių gyvenimo trukmė – 80-90 metų.
XIX a. šie banginiai buvo labai medžiojami dėl taukų – ir dėl to vos neišnyko. Tarp 1900 ir 1965 metų buvo nužudyti net 360 000 banginių.
Galiausiai, 1966 metais Tarptautinė banginių medžioklės komisija įtraukė šiuos gyvūnus į saugomų gyvūnų sąrašą, tačiau nuo to laiko pavyko pagausinti šių banginių bendruomenę tik labai nedaug.
Mėlynieji banginiai beveik neturi grobuonių. Tiesa, juos medžioja rykliai bei orkos, taip pat nemažai jų žūsta dėl sužeidimų, patirtų susidūrus su laivais.
Parengta pagal „National Geographic“.
