Fizinio kontakto nepatiriantiems vaikams buvo sutrikęs fiziologinis ir psichologinis vystymasis, nors šie vaikai buvo tinkamai prižiūrėti ir pamaitinti. Harry Harlow tyrimui analizavo ir primatų elgseną, o psichoanalitikai John Bowlby ir Renee Spitz stebėjo vaikus, kurie Antrojo pasaulinio karo metu tapo našlaičiais. Buvo išsiaiškinta, kad augimo sutrikimus lemia lietimo metu išskiriamos medžiagos smegenyse nebuvimas.
Neišnešioti kūdikiai, kuriems kasdien po tris kartus buvo atliekami 15 minučių masažai, priaugo 47 proc. daugiau svorio nei neišnešioti kūdikiai, kurie inkubatoriuose buvo palikti vieni. Masažuojamų kūdikių nervų sistema taip pat vystėsi greičiau, jie buvo aktyvesni, daugiau reagavo į barškučius. Įdomu tai, kad masažuojami kūdikiai nebuvo maitinami daugiau nei kiti kūdikiai, jų augimui įtakos turėjo tik fizinis kontaktas, kuris, kaip pasirodo, gali paveikti medžiagų apykaitą.
Taip pat kūdikiai, kurie buvo masažuojami, iš ligoninės išvyko 6 dienomis anksčiau nei kiti. Taip kiekvienas anksčiau iš ligoninės paleistas kūdikis ligoninei sutaupė po 3 tūkst. dolerių.
Po 8 mėnesių nuo išvykimo iš ligoninės, masažuoti kūdikiai geriau pasirodė ir psichologiniuose testuose, turėjo svorio pranašumą prieš kitus kūdikius, iš ligoninės išrašytus vėliau.
Svarbu paminėti, kad seniau buvo laikomasi politikos, kad naujagimis turi būti liečiamas kuo mažiau, tačiau po atliktų tyrimų ne viena ligoninė pakeitė šią taisyklę. Toks draudimas ypač galiodavo neišnešiotiems kūdikiams, kurie paimti į rankas labiau reaguoja. Lietimas gali padaryti žalą jų mažiems plaučiams ir tokiu būdu sukelti hipoksiją, tačiau tyrimai parodė, kad itin lengvas bei švelnus kojų, nugaros ir kaklo masažas turi tonizuojantį efektą ir tokiu būdu nuramina kūdikius bei paspartina jų augimą.
Prieš tikrinant kaip fizinio kontakto nebuvimas veikia žmones, ši teorija buvo patvirtinta su kitais žinduoliais. Buvo pastebėta, kad žiurkėms laižant savo jauniklius, šių organizmuose pradeda gamintis beta endorfinai – medžiaga, kuri reguliuoja insulino bei augimo hormono kiekį organizme. Ši medžiaga nesustojo gamintis net ir imituojant laižymą šlapiu šepetuku - kas rodo, jog tai lėmė ne motinos buvimas šalia. Tuo tarpu jaunikliams, kurie buvo atskirti nuo mamos ir nepatirdavo jokio fizinio kontakto, augimas sutriko.
Ištyrus žiurkes, mokslininkai sumanė tyrimo rezultatus patikrinti ir su žmonės - nes bazinės nervinė ir lietimo sistemos yra tokios pačios.
Nors sulėtėjusi medžiagų apykaita gali turėti tam tikrų privalumų, ilgainiui tai sulėtina organizmo augimą. Lėtėjant medžiagų apykaitai, organizmas ima taupyti energiją ir dėl to lėtėja augimas.
Susiję tyrimai parodė, kad fizinis kontaktas su mama irgi yra svarbus mažinant išskiriamus hormonus streso metu. Kai žiurkių ir beždžionių jaunikliai yra atskiriami nuo jų motinų, padidėja aktyvumas hipofizės-antinksčių sistemoje. Tokia organizmo reakcija yra būdinga ir žmonėms, patiriantiems stresą.
Mamoms fizinis kontaktas su jaunikliu taip pat mažina stresą, o jaunikliai taip įgauna gebėjimų patys valdyti savo reakciją į stresą. Tyrimas, kurio metu tai buvo išsiaiškinta, neanalizavo tik motinos įtakos šiems procesams - buvo analizuojama ir lietimų įtaka raminant žmogaus organizmą. Be to, kuo daugiau motina liečia savo vaiką, tuo geriau sužino apie jo poreikius. Be to, daugiau mamų liečiami kūdikiai vysto savo pažintinius gebėjimus net iki 8 metų amžiaus, o fizinis kontaktas apskritai yra svarbus iki pat pilnametystės.
Lietimas duoda naudos net tik neišnešiotiems kūdikiams, bet ir laiku gimusiems kūdikiams. Dažniau liečiami kūdikiai pirmus šešis savo gyvenimo mėnesius sparčiau vystosi psichologiškai. Mokslininkai aiškina, kad lietimo sensorinė sistema yra viena labiausiai išsivysčiusių sistemų kūdikio organizme pirmaisiais jo gyvenimo mėnesiais. Tai yra pirmas būdas, kuriuo vaikas sužino apie išorinį pasaulį – maždaug 80 proc. kūdikio gaunamos informacijos atkeliauja jo kūnui judant.
Fizinis kontaktas taip siunčia vaikams signalą, kad jie yra saugūs. Kai vaikas išsigąsta, geriausias ir efektyviausias būdas jį nuraminti yra apkabinimas. Žinoma, tai turi daryti žmogus, kuriuo vaikas pasitikti. Paprastas žodinis nuraminimas, anot mokslininkų, nėra pakankamas.
Be to, tėvų lietimas turi įtakos, kaip vaikas ateityje jausis dėl savo kūno. Viename tyrime, kuriame dalyvavo 7-10 metų amžiaus vaikai, buvo išsiaiškinta, kad dažniau liesti vaikai yra patenkinti savimi ir geriau jautėsi savo kūnuose. Kad gautų tikslesnius rezultatus, mokslininkai paprašė vaikų atsakyti į klausimus apie jų kūnus ir net gi nupiešti žmogaus kūną.
Žinoma, kiekvienas žmogus yra skirtingas, ir kiekvienam žmogui patinka skirtingo intensyvumo lietimas. Tačiau šį jausmą suformuoja mūsų vaikystės potyriai dėl fizinio kontakto ar jo trūkumo. Žmonės, kuriems trūko fizinio kontakto vaikystėje, gali būti itin jautrūs prisilietimui ir dėl to jaustis fiziškai nepatogiai.
Parengta pagal „The New York Times“
