Vieni jį vadina šykštuoliu, kuris nemoka gyventi, kiti - racionaliu žmogumi, kuriam pinigai nėra svarbiausias dalykas. Dažnai tie, kurie nori daug uždirbti, svajoja apie brangius automobilius, didžiulius namus, jachtas ir lėktuvus. W.Buffettui turto siekimas visada buvo aistra, kuriai jis jautė, galima sakyti, sportinį potraukį. Kai jo klasės draugai žaidė su kamuoliu, W.Buffettas susitikinėjo su Niujorko biržų makleriais, stengdamasis išmokti investavimo paslapčių. Pirmą kartą W.Buffettas investavo dar būdamas 11 metų amžiaus.
Paauglystėje būsimasis milijardierius jau uždirbo daugiau nei jo mokytojai - maždaug po 175 dolerius per mėnesį. Tai jis pasiekė ne tik per savo investicijas, bet ir išvežiodamas laikraščius. Kai W.Buffettui buvo 16 metų, jo turtas jau siekė 53 tūkstančius dolerių. Tiek jis susikrovė ne tik išvežiodamas laikraščius, bet ir pardavinėdamas naudotus golfo kamuoliukus, perparduodamas pašto ženklus, valdydamas kelis pinbolo automatus ir seną žirgų lenktynių trasą pavertęs žaidimų parku. W.Buffettas visus sužavėdavo atkaklumu. Štai jo dievaitis investavimo genijus Benjaminas Grahamas jo įdarbinti nenorėjo, nes W.Buffettas nebuvo žydas. Tačiau jis tiesiog nepriėmė neigiamo atsakymo ir galiausiai pradėjo dirbti pas B.Grahamą.
W.Buffettas visada suvokė savo trūkumus, tačiau jiems ištaisyti nenorėjo išleisti krūvos pinigų. Tačiau kartą investavo 100 dolerių, kad pagerintų savo viešo kalbėjimo įgūdžius. Vėliau pripažino, kad kursai jam padėjo pasipiršti savo draugei. Dar 1965 metais W.Buffettas už 31 500 dolerius nusipirko nedidelį namą, kuriame gyvena iki šiol. Labai kukliai, tačiau saugiai ir jaukiai. Investuotojas yra sakęs, kad jam daug vietos nereikia - juk vienu metu vis tiek tegali būti viename kambaryje, tai kam jam dideli namai? Tiesa, rajonas dabar yra pamėgtas turčių - namas kitoje gatvės pusėje jums atsieitų daugiau nei 2 milijonus dolerių.
Turtingasis W.Buffettas yra labai senamadiškas. Jis ne tik neįsigijo milžiniškos vilos nuolatiniam gyvenimui, bet neturi iš išmanaus telefono. Ir kam? Juk per visą gyvenimą W.Buffettas yra išsiuntęs tik vieną elektroninį laišką. Kompiuterio ant jo darbo stalo taip pat nerasite - bet šalia guli keli enciklopedijos tomai. Tai kam tada jam turtai, jei jis jų neleidžia?
Visi norime būti turtingi, tačiau tai - kaip krepšinio žaidimas. W.Buffettui nesvarbu, ar jis įmes 60 ar 100 taškų - svarbu, kad laimi. Jam jo turtų dydis yra svarbus tik tiek, kiek jis juos gali panaudoti savo mėgstamiausiam užsiėmimui - investavimui. Tiesa, laisvalaikiu W.Buffettas daug skaito ir žaidžia bridžą.
W.Buffettas yra pasakęs, kad sėkmę matuoja ne pinigais, o žmonių, kurie jį myli, skaičiumi. Todėl dosniai aukoja. Tiesa, tai ėmė daryti tik vėlesniame savo gyvenimo laikotarpyje - bet vis tiek yra vienas iš didžiausių pasaulio filantropų. Ir sunku pasakyti, kodėl taip yra - tačiau žmonės mano, kad tai - tiesiog branda. Juk 99% W.Buffetto turtų buvo uždirbti jam jau sulaukus 50 metų amžiaus.
