Radiacijos pamatyti ir pajusti neįmanoma, tačiau verta žinoti, kad kiekvieną sekundę dešimtys tūkstančių įkrautų dalelių skrieja kosmoso platybėse ir puola Žemę iš įvairių pusių. Šios dalelės, vadinamos kosminiais spinduliais arba kosmine jonizuojančia radiacija, atkeliauja iš tolimų Paukščių tako galaktikos kampelių. Tai yra atominių branduolių dalelės, kurias išspjauna juodosios skylės arba sprogstančios žvaigždės, skriejančios beveik šviesos greičiu. Iš esmės jos atsitrenkia į bet ką, kas pasitaiko jų kelyje.
Nenuostabu, kad su tokiu dideliu greičiu ir energija, šie kosminiai spinduliai gali nesunkiai prasiskverbti į žmogaus organizmą bei sukelti pavojų jo sveikatai. Šios dalelės daro žalą žmogaus DNR ir audiniams, o tai padidina vėžio riziką bei nevaisingumą.
Šie kosminiai spinduliai Žemės paviršiuje gyvenantiems žmonės pavojaus nekelia, nes mūsų planetos atmosfera bei magnetinis laukas suformuoja galingą skydą, kuris neleidžia dalelėms prasiskverbti. Tiesa, šis skydas nėra visiškai nepralaidus, todėl bent kelios dalelės pro jį prasiskverbia.
Tie, kurie praleidžia daug laiko atmosferoje Tiesa, šis skydas nėra visiškai pralaidus, todėl bent kelios dalelės pro jį prasiskverbia - kaip antai skrydžių palydovai - yra veikiami šių kosminių dalelių bei jų keliamo pavojaus.
Metinis lėktuvo įgulos gaunamos radiacijos kiekis yra 3 milisivertai (mSv) – kai foninės radiacijos kiekis kurį žmogus gauna per vienerius metus JAV, gauna apie 1 mSv. Įdomu tai, kad šiuo rodikliu lėktuvo įgula lenkia kitus radiacijos veikiamus darbuotojus, tokius kaip rentgeno technikus ar atominės elektrinės darbuotojus. Tik astronautai gauna ženkliai daugiau radiacijos – 10 dienų, praleistų kosmose lemia 4,3 mSv kiekį vien odai. Tokį kiekį radiacijos įprastas žmogus, nuolatos gyvenantis Žemės paviršiuje, gauna per 4,3 metų. Dėl gan didelio radiacijos kiekio ligų kontrolės ir prevencijos centras lėktuvo įgulą klasifikuoja kaip radiacijos veikiamus darbuotojus.
Skrendant lėktuvu žmogus susiduria su dviejų rūšių radiacija: galaktine kosmine radiacija, kuri nuolatos veikia orlaivį, bei Saulės dalelių radiacija, kuri spinduliuojama kartu su Saulės žybsniais. Pastaroji, kuri yra intensyvios energijos pliūpsniai, gali įvykti nuo 1 iki 20 kartų per dieną.
Visi žino, kad jonizuojanti radiacija, kuri sklinda ne tik iš kosmoso, bet ir iš rentgeno spindulių, atominės energijos gamybos bei atominių bombų, sukelia vėžį bei vaisingumo problemas žmonėms - ką jau kalbėti apie persileidimus ir apsigimimus.
Yra nemažai tyrimų, kuriuose buvo studijuojami žmonės, paveikti didelio radiacijos kiekio - pavyzdžiui, sprogus atominei bombai ar radiacijos terapiją atlikę žmonės. Tačiau vistiek nėra žinoma, koks kiekis kosminės radiacijos yra saugus žmonėms, ir dėl to nėra nustatyto sakaus radiacijos kiekio, kurį gali gauti lėktuvo įgula per metus.
Tiesa, šioje srityje yra tam tikros pasaulinės gairės. Tarptautinė radiologinės apsaugos komisija rekomenduoja lėktuvų palydovams ne didesnę nei 20 mSv per metus ribą.
