Kinijoje egzistuoja specialios organizacijos, dažnai vadinamos santuokos klinikomis, kurių vienintelė funkcija yra atbaidyti meilužes. Dažniausiai stengiamasi išlikti įstatymų ribose.
Į tokią organizaciją kreipiasi žmona, kuri įtaria savo sutuoktinį neištikimybe. Pagrindinis tikslas – išsaugoti santuoką. Todėl sekliai aptinka meilužę ir ją visokiomis priemonėmis stengiasi atbaidyti. Kartais tam pakanka solidžios pinigų sumos, kartais apie vyrą paskleidžiamas melas (pavyzdžiui, kad jis serga lytiškai plintančiomis ligomis), o kartais kreipiamasi į vyro darbdavius, prašant jų neištikimą vyrą perkelti į kitą miestą. Vis dėlto, kartais tokių švelnių priemonių nepakanka.
Ne vienoje tokioje santuokos klinikoje veikia ir meilužes suvilioti turintys specialistai. Jie visaip stengiasi įsitempti šias moteris į lovą ir padaryti keletą atvirų nuotraukų. Vėliau šios moterys yra šantažuojamos nebesusitikinėti su vedusiu vyru. Kartais pereinama ir prie atvirų ir žiaurių grasinimų, nors atvirai apie tai šios įmonės kalbėti nėra linkusios. Tuo tarpu žmonos labai džiaugaisi išsaugojusios santuoką. Tai nėra slepiama (nebent bijant vyro įniršio), daugybė moterų taikstosi su vyro neištikimybe. Tos, kurios neturi pinigų ar priemonių atbaidyti meilužę, taip ir gyvena žinodamos, kad savo vyrui nėra vienintelės. Bet kodėl taip yra?
Visų pirma todėl, kad vyras tokiais atvejais retai laikomas kaltu. Kaltinama tik meilužė. Vyro instinktai ir impulsai kinų kultūroje jį tarsi daro pažeidžiamu. Tačiau pagrindinė priežastis yra ta, kad skyrybų įstatymai Kinijoje vyrams yra labai palankūs.
Nuo 2011 metų joks vyro santuokoje uždirbtas turtas nėra dalinamas skyrybų procese. Nedalinama ir tai, ką jis turėjo prieš vedybas. Tai moteris dažnai pasilieka labai prastoje padėtyje. Skyrybos moteris dažnai pastumia link skurdo ir net šeimos atstūmimo. Net jų pačių tėvai dažnai ragina nesiskirti, o susitaikyti su tuo, kad vyru teks dalintis su kita. Kita vertus, kartais moterys meilužę tiesiog išrengia ir viešai sumuša.
