Pasirodo, tai labiau susiję ne su pačiu maistu, o tuo, kas dedasi mūsų galvose. Žinoma, už visa tai yra atsakinga itin sudėtinga mūsų skonio jutimo sistema.
Daktaras Russellas Keastas iš Dykino universiteto sako, kad žmogus jaučia penkis skonius – saldų, rūgštų, sūrų, kartų ir umami (pikantišką). Viskas atrodo paprasta, kol nepradedame tyrinėti maisto, kuriame yra daug skonių – pavyzdžiui, ananasą.
Anot R.Keasto, druska ananasą padaro saldų dėl daugybės jame esančių skonių, tačiau procesas nėra toks paprastas, kaip kad skamba. Šiuo konkrečiu atveju sąveikauja trys skirtingi skoniai – saldus, kartus ir sūrus.
Kartumas ir saldumas dažniausiai atsveria vienas kitą. Paprastas to pavyzdys – kai cukraus įdedate į kavą, cukrus ją ne tik padaro saldžia, bet ir sumažina jos kartumą. R.Keastas aiškina, kad signalai siunčia smegenims kartumo bei saldumo skonius, bet šie vienas kitą slopina. Todėl nors kava yra karti ir saldi vienu metu, ji yra mažiau saldi ir mažiau karti – kadangi smegenys nuslopina kažkiek saldumo ir kartumo.
Prie šios kompanijos dar pridėkime druską. Įprasta druska susideda iš natrio chlorido ir natrio, kurie labai gerai įsisavina kartumą – o tai reiškia, kad druska sumažina maiste jaučiamą kartumą. Tad kai užberiame ant ananaso druskos, joje esantis natris sumažina ananaso kartumą. O kai nelieka kartumo, nėra kam slopinti saldumo jausmo. Taigi, sūrumui pašalinus kartumą, mes labiau jaučiame saldumą, dėl ko ananasas mums tampa saldesniu.
Maisto mokslininkė daktarė Hannah Williams iš Curtin technologijų universiteto mano, kad šiame procese vaidmenį gali vaidinti ir kiti veiksniai. Kai natrio chloridas ištirpsta ananase, jis suskyla į natrio ir chlorido jonus.
Natris tuomet reaguoja su obuolių ir citrinų rūgštimis, kurių yra ananase – dėl ko susiformuoja neutralios natrio druskos. Druskos įprastai turi sūrų skonį, tačiau kai jos pavirsta į neutralias medžiagas, jos praranda sūrumą – dėl ko ananasas tampa saldesniu.
Parengta pagal abc.net.au
