1. Lakusis smėlis gali paskandinti žmogų
Turbūt matėte bent vieną filmą, kuriame lakusis smėlis pražudo keliautojus (ar jų priešus) – žmonės (ar gyvūnai) įkrenta į jį ir nuskęsta.
Vis dėlto, tai yra fikcija. Lakusis smėlis yra sudarytas iš smėlio, vandens (ir neretai – druskos. Arba sūraus vandens.). Kadangi tokio darinio tankis yra didesnis nei vandens, vidutinio ūgio ir svorio žmogus į lakųjį smėlį įklimpsta iki krūtinės, bet giliau nebeskęsta – tai išbandyta ir eksperimentiškai.
O jei įkritote į tokį smėlį – geriausia išeitis būtų stengtis atsilenkti taip, kad jūsų kūnas atsidurtų visiškai horizontalioje padėtyje – taip pats lakusis smėlis išstums jus viršun.
2. Užkimšus dujų išmetimo vamzdį, sugenda mašinos variklis
Dar vienas triukas iš filmų – įkišus ką nors į automobilio dujų išmetimo vamzdį (pavyzdžiui, bulvę), variklis užgęsta ir nebepataisomai sugenda.
TV laida „Mitų griovėjai“ patikrino šį mitą iš išsiaiškino, kad su varikliu iš tiesų nieko baisaus nenutinka, tik štai triukas vis dėlto yra pavojingas – nes susidarius dideliam slėgiui vamzdyje, šaute iššaunantis kamštis gali ką nors sužeisti.
3. Kava gaminama ne iš pupelių, bet iš sėklų
Kasdienėje kalboje dažnai sakome, kad kava gaminama iš pupelių. Ir vis dėlto tai nėra tiesa – iš tiesų kava gaminama iš kavamedžio sėklų. Atrodytų, koks skirtumas – juk pupos, pupelės ir kiti ankštiniai taip pat yra ne kas kita, o sėklos?
Bet kavamedžio sėklos neauga ankštyse! Pagal paties augalo struktūrą jos artimesnės kokiems nors šaltalankiams ar panašiems – o ne ankštiniams – augalams.
4. Vitaminas C saugo nuo peršalimo
Medicininiai tyrimai rodo, kad asmenys, kurie reguliariai vartoja vitaminą C, yra mažiau linkę sirgti persišaldymo ligomis nei tie, kurie to nedaro. Bet nėra jokių įrodymų, kad vitaminas C kaip nors kovotų su infekcijomis ir virusais.
Peršalimai yra virusinės ligos, nuo kurių geriausiai saugo skiepai – o vitaminas C tik lengvina susirgimo simptomus. Tad iš tiesų geriausias gydymas yra poilsis – ir padidintas skysčių vartojimas.
5. Pingvinai, sukūrę šeimą, joje nugyvena visą gyvenimą
Tiesą sakant, pingvinams monogamija pasireiškia tik tam tikrais epizodais. Žinoma, jie kartu praleidžia daug dienų su tuo pačiu partneriu, bet taip nutinka tik per poravimosi sezoną, kuris trunka 20-30 dienų. Tada dar 2 mėnesius jie kartu rūpinasi jaunikliais – bet likusį laiką jie visiškai nekreipia dėmesio į partnerį, ir net numigruoja visiškai skirtingomis kryptimis.
Tiesą sakant, didžiąją gyvenimo dalį pingvinai gyvendami vieni, be poros.
6. Nuskutus kojų plaukus, jie užauga storesni ir tamsesni
Priešingai populiariam mitui, kojų plaukų skutimas niekaip neįtakoja nei jų augimo, nei storio. Patį augimą reguliuoja biologiniai faktoriai – tokie, kaip genai ir hormonai.
O iš kur atsirado toks mitas? Daugiausia iš to, kad po skutimo plauko galiukas yra bukas, todėl atrodo gerokai storesniu, nei iš tiesų yra. Tad iš tiesų visa tai tėra iliuzija.
7. Vyrai apie seksą pagalvoja kas 7 sekundes.
Mitas skelbia, kad vyrai nepadorių minčių turi itin dažnai, bet iš tiesų – tai tik miesto legenda. Dar daugiau – tyrimai rodo, kad abi lytys apie seksą galvoja panašų laiko kiekį – ir žinoma, nei vyrai, nei moterys to nedaro kas 7 minutes.
8. Negalima žadinti lunatiko, nes jis susižeis
Realybėje mes labai retai susiduriame su lunatikais – bet turbūt esame girdėję mitą, kad tokį sutikus, nevalia jo žadinti.
Tiesą sakant, iš tiesų yra atvirkščiai – žadinti net ir reikia, nes nesiorientuodamas aplinkoje asmuo turi daugiau galimybių susižeisti.
O kas nutinka lunatikui, kai jį pažadini? Tiesą sakant, nieko labai baisaus – asmuo gali jaustis gerokai sutrikęs, nei tai nepalyginamai geriau nei fizinė trauma, gauta sapnuojant.
9. Marsas – Raudonoji planeta
Mes visi mėgstame Raudonosios planetos epitetą – ir jis naudojamas ne be priežasties: planetos grunte yra daug geležies oksido, o atmosferoje – didelė geležies oksido dulkių koncentracija. Bet priklausomai nuo daugelio reiškinių, planetos spalva gali varijuoti nuo rausvos iki rudos – o tiksliausia būtų sakyti, kad Marso spalva yra saldainio-iriso spalvos.
10. Dūdmaišiai atsirado Škotijoje
Daugelis yra įsitikinę, kad dūdmaišis – tipiškai škotiškas instrumentas. Bet iš tiesų dūdmaišiai – kaip ir dauguma kitų instrumentų – į Europą atkeliavo iš Rytų. O pagal vieną iš versijų, dūdmaišius į Škotiją atvežė vikingai.
Be to, dūdmaišius galima rasti ir tarp kitokių šalių instrumentų, kaip Prancūzija, Ispanija ar Airija. Manoma, kad dūdmaišių būta ir Baltijos šalyse.
