Štai vienas amišų bendruomenės vyras iš Lankasterio apygardos (JAV) balso paštą tikrina keturis kartus per dieną. Jo turima parduotuvė prekiauja propanu varomais šakiniais krautuvais, hidrauliniais pjūklais, akumuliatoriniais gręžtuvais bei šaldomomis talpyklomis.
Amišų bendruomenę nuo kitų JAV bendruomenių skiria ne naujų technologijų atsisakymas, o nuoseklus svarstymas, ar priimti ir naudotis viena ar kita nauja technologija. Dauguma amerikiečių dažniausiai savaime mano, kad naujos technologijos yra geresnės už senąsias.
Amišų bendruomenė mano kitaip – jie yra atsargesni ir galvoja, ar naujoji technologija naudinga, ar pražūtinga; ar ši technologija suvienys jų bendruomenę, ar ją suskaldys.
Elizabethtowno koledžo profesorius Donaldas Kraybilllas teigia, kad JAV yra 40 skirtingų amišų bendruomenių pogrupių, ir dažniausiai į aukščiau iškeltus klausimus jie atsako skirtingai. Anot profesoriaus, kai kurie iš šių pogrupių yra labai konservatyvūs, atsiskyrę ir itin saugantys savo gyvenimo būdą. Šie pogrupiai atmeta daugiau naujųjų technologijų, nei progresyvesni pogrupiai.
D. Kraybillas sako, kad naujosios technologijos vertinamos iš pagrindų – žmonės jas išbando, o bendruomenių lyderiai galiausiai nusprendžia ar jos priimtinos, ar ne.
Lankasterio apygardoje amišų bendruomenė elektros energiją laiko priimtina, tačiau jiems nepatinka elektros energijos tiekimo sistema, kuri tiekia elektrą vartotojams – taip yra dėl to, kad jie nori išlaikyti atskirtį nuo likusio pasaulio.
Amišai mano, kad gyvenimas Žemėje yra kelionės į dangų dalis. Taigi, jeigu žmogus Žemėje tėra piligrimas, jis nenori pernelyg priprasti prie šio pasaulio ir tapti jo dalimi, nes priešingu atveju gali būti neįvykdytas pagrindinis tikslas ir neužbaigta kelionė į dangų.
Pastaraisiais metais amišai vis labiau ir greičiau priima naujas technologijas. Viena iš priežasčių yra ta, kad vis daugiau bendruomenės narių dirba ne ūkiuose, o versle. Toks darbas sukuria naujas problemas, kurias dažniausiai išsprendžia naujosios technologijos.
Benas yra amišas, gyvenantis Lankasterio apygardoje. Jis nori, kad jį kalbinantys žurnalistai žinotų tik jo vardą. Mat kai kuriose amišų bendruomenėse vardo ir pavardės atskleidimas žiniasklaidai yra laikomas mėginimu pasipuikuoti ar tiesiog kalbėti visos bendruomenės vardu.
Benui priklauso delikatesų parduotuvėlė, ir jis sako, kad savo finansus užrašinėja pieštuku ant popieriaus lapo. Jis sako, kad norėtų tai daryti naudodamasis kompiuterine apskaitos programa, nes apskaitos vedimas į užrašų knygelę yra varginantis dalykas – tačiau tam reikėtų kompiuterio, o Benas nenori pasinerti į skaitmeninį pasaulį. Prieš priimdamas sprendimą, Benas mėgsta ilgai ir nuosekliai viską apmąstyti.
Benas vadovaujasi principu – nebūti pirmuoju kaimynystėje, kuris priima naują technolgiją – bet taip pat nebūti ir paskutiniu. Jis mano, kad priimant naują technologiją, reikėtų atrasti balansą tarp progreso ir tradicijų. O svarbiausias klausimas, į kurį reikia atsakyti – ar naujoji technologija nepakenks amišų gyvenimo būdui?
Didelėje parduotuvėje, priklausančioje Stephenui Stoltzfusui, naudojami grąžtai, vinių kalimo įrenginiai bei grandiniai pjūklai – tačiau visiems jiems energiją tiekia ne elektros tiekimo tinklas, o saulės energijos kolektoriai bei dyzelinis generatorius. O pats savininkas S. Stoltzfusas sako, kad jie sugeba konkuruoti su kitomis kompanijomis, kurios naudoja elektrą iš elektros tiekimo tinklų.
S. Stoltzfusas yra verslininkas, kuris įžengė į kompiuterių laikmetį. O kompiuterius amišams pardavinėjanti kompanija savo reklamose nurodo, ko jų kompiuteriai neturi interneto, vaizdo įrašų bei muzikos klausymosi programų.
Mėgavimasis kai kuriais kompiuterių teikiamais privalumais tuo pačiu išlaikant tradicijas atrodo tarsi sukčiavimas. Tačiau profesorius D. Kraybillas sako, kad tam yra kitas žodžių junginys – „amišų hakingas“.
Profesorius sako, kad tai nėra interneto „hakingas“, o mokymasis apeiti tam tikrus draudimus, nepažeidžiant bendruomenės moralės normų. Ir netgi tam reikia ilgo ir nuoseklaus pasiruošimo.
Parengta pagal wnyc.org
