Ertmė dar neištyrinėta. Tai viena iš keturių dabar žinomų piramidės ertmių, tarp kurių yra Karaliaus ir Karalienės kambariai ir Didžioji galerija.
Piramidė buvo pastatyta viešpataujant senovės Egipto 4-osios dinastijos faraonui Cheopsui (Chufu). Jis valdė 2589–2566 metais prieš mūsų erą.
Ketvirtadienį žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje tarptautinė mokslininkų komanda rašo, kad 30 m ilgio ertmė yra giliai piramidėje virš didžiosios galerijos ir kad jos skerspjūvis yra panašus į šio tunelio. Patalpos paskirtis neaiški.
Atradimas buvo padarytas naudojant kosminių spindulių miuonų, kurie prasiskverbia į akmenį panašiai kaip rentgeno spinduliai, tik dar giliau, tomografiją.
Šalia Kairo esančios piramidės lankytojai gali pasilenkę pereiti ilgą tunelį ir pasiekti Didžiąją galeriją. Naujai atrasta ertmė, regis, nėra sujungta su jokiu žinomu vidiniu koridoriumi.
Skenavime dalyvavę mokslininkai atradimą vadina „proveržiu“, akcentuojančiu šiuolaikinės dalelių fizikos naudą archeologijai.
„Ji gali būti sudaryta iš vienos ar kelių struktūrų ... Galbūt tai gali būti dar viena didžioji galerija. Tai gali būti kripta, tai galėtų būti daugybė dalykų“, – sakė vienas projekto „ScanPyramids“ sumanytojų, ne pelno organizacijos „Heritage Innovation Preservation Institute“ vadovas Mehdi Tayoubi.
„Ji buvo paslėpta, galvoju, nuo (pat) piramidės pastatymo“, – pridūrė jis.
Gizos piramidės – paskutiniai iš klasikinių senovės pasaulio stebuklų septyneto – lankytojus žavi nuo pat jų pastatymo prieš 4 500 metų. Ekspertai vis dar nesutaria, kaip jos buvo pastatytos, tad net palyginti nedideli atradimai kelia didžiulį susidomėjimą.
Pavyzdžiui, praėjusių metų pabaigoje per termografinį skenavimą Didžiojoje piramidėje buvo identifikuota didelė anomalija – trijų gretimų akmens blokų prie jos pamato temperatūra buvo aukštesnė nei kitų blokų. Tai sujaudino žmonių vaizduotę visame pasaulyje.
Miuonų tomografijai aplink piramidę ir jos viduje buvo išdėliotos specialios plokštelės duomenims apie šias daleles, atlekiančias iš Žemės atmosferos, rinkti. Miuonai perskrodžia tuščias erdves, bet juos gali absorbuoti ar nukreipti kietesni paviršiai, tad mokslininkai studijuoja jų trajektorijas ir atskiria, kur yra akmuo, o kur – ne. Kelios plokštelės buvo panaudotos atrastos ertmės trianguliacijai atlikti.
Pasak M. Tayoubi, komanda planuoja dirbti su kitais mokslininkais ir pateikti hipotezių šiuo klausimu.
„Gerai naujiena ta, kad ertmė ten yra ir kad ji labai didelė“, – sakė jis.
