10. Centrinis šildymas Mino rūmuose, 2700-1400 pr.m.e
Neįprastas atradimas buvo padarytas Knoso rūmų griuvėsiuose Kretos saloje. Pasirodo, senovės minojiečiai šildė rūmus naudodami tam specialias cilindrines konstrukcijas su pusapvaliais stogais. Visa tai buvo įrengiama po grindimis, kaitinama ugnimi ir taip buvo apšildomi visi rūmai.
9. Pardavimų automatas 100 pr.m.e.
Modernūs pardavimų automatai, kuriuose šiandien galima nusipirkti saldainių, užkandžių, vaisvandenių ir kitų dalykų, turi protėvį, kuris pardavinėjo… šventą vandenį.
Aparatą sukūrė graikų inžinierius Heronas iš Aleksandrijos, ir jis buvo įrenginėjamas šventyklose. Senovinis pardavimų aparatas, beje, veikė panašiu šims laikams principu: lankytojas įmesdavo monetą, ši pastumdavo svirtį, o pastaroji atidarydavo vožtuvą, kurs ir leisdavo nutekėti šventam vandeniui.
Deja, šis išradimas buvo ilgam užmirštas, ir pardavimų automatai iš naujo sukurti buvo tik XIX a.
8. Pirmieji europiečiai Amerikoje, XI a.
L’Anse aux Meadows – tai archeologinė vietovė šiauriniame Niufaundlendo salos pakraštyje, kurioje aptikta senovinė vikingų gyvenvietė, įkurta 500 metų prieš tai, kai į Ameriką užklydo Kolumbas. 1961-1968 m. čia archeologinius tyruimus vykdę Helge ir Anne Stine Ingstadai nustatė, kad čia gyveno norvegai, ir šie duomenys privertė viso pasaulio mokslininkus gerokai persvarstyti ligtolines hipotezes tiek apie Amerikos istoriją, tiek apie senovės tautų keliones, tiek apie jūrinę navigaciją.
7. Automatinės durys I-ojo amžiaus Graikijoje
Ir tai buvo antrasis žymus Herono iš Aleksandrijos išradimas. Sunku įsivaizduoti, kokį įspūdį turėjo dary pirmojo mūsų eros amžiaus graikams, kai šventyklos durys prieš juos atsiverdavo pačios.
Energiją durų atidarymui suteikdavo karštas oras iš šventovės altoriaus..
6. 1937 m. freska, kurioje matyti išmanusis
Umberto Romano nutapyta freska „Ponas Pynchonas ir Springfildo apgyvendinimas“ vaizduoja Europos kolonistų kontaktą su indėnais. Įdomu tai, kad vienoje freskos dalyje nupieštas indėnas, atrodantis tipiškai taip, kaip atrodo žmogus, besinaudojantis išmaniuoju telefonu.
Niekas tiksliai nežino, ką šia detale norėjo pavaizduoti dailininkas. Bet ar negali tai būti tiesiog veidrodėlis, kuriuo, kaip dovana – ar pirkiniu – stebisi vietinis Amerikos gyventojas?
5. Leonardo da Vici robotas, XIV a.
Kaip manote, kas pirmasis pasiūlė pasiūlė pačią robotikos idėją? Manote, Leonardo da Vinci, kuris minimas šio skyrelio antraštėje? Klystate. Apie „auksinius tarnus“ (ar „auksines tarnaites“) rašoma jau Homero „Iliadoje“, bet joje minimi padarai vis dėlto veikė ne mechaniniu, bet maginiu pagrindu (kaip, beje, ir žymusis XVI. a Prahos golemas. Ir taip – bendrąja prasme tas sutvėrimas iš molio taip pat buvo robotas). Užtat Leonardo buvo pirmasis, kuris XIV a. sukūrė pirmojo mechaninio roboto brėžinius (ar bent jau seniausius išlikusius brėžinius). Kurie, beje, šiais laikais yra atkurti ir fiziškai, o prototipai šiomis dienomis eksponuojamai bent keliuose muziejuose.
4. Senovinis cheminis ginklas III a.
Bet kuris nors kiek skaitantis ir istorija besidomintis žmogus žino garsųjį ipritą – ir turbūt dauguma galvoja, kad tai buvo pirmas cheminio ginklo pritaikymas karyboje.
Toli gražu ne.
XX a. pradžioje po senoviniu Sirijos miestu buvo atkasti 19 žuvusių Romos centurionų. Pirmiausia mokslininkai nusprendė, kad kariai žuvo paprasčiausiai užgriuvus tuneliui, bet naujesni tyrimai atskleidė netikėtą faktą – romėnai žuvo uždusę nuo sieros dioksido. Tad šis atvejis laikomas pirmuoju užfiksuotu cheminio ginklo panaudojimu karyboje.
3. Naskos piešiniai, I-II a.
Dauguma turbūt yra girdėję apie Naskos plokščiakalnio (Peru) piešinius – šiuo metu yra 30 žinomų piešinių (beždžionė, paukštis, voras, apie 300 trikampių ir spiralių ir t.t.). Plokščiakalnio klimatas yra itin sausas, todėl 18 šimtmečių senumo kūryba matoma ir iki šiol.
Bet iki šiol mokslininkai ginčijasi, kaip tiksliai senovės perujiečiai sukūrė šiuos piešinius – ir kodėl. Vis dėlto manoma, kad greičiausiai tai buvo daroma dėl religinių paskatų.
Vis dėlto čia reikėtų sudaužyti vieną populiarų mitą – esą šie piešiniai matomi tik iš oro, todėl Naskos kultūra tariamai turėjo sukūrusi bent jau oro balionus. Iš tiesų piešiniai visiškai gerai matomi ir nuo vietinių kalvų.
2. Neiššifruoti Velykų salos rašmenys, aptikti XIX a.
Velykų sala garsi savo statulomis, bet turbūt mažai kas žino ir apie kitą įdomų dalyką: 24 šioje saloje rastas medines lenteles, kurių simboliai nėra iššifruoti iki šiol.
Šie simboliai vadinami „Rongorongo“, ir paskutinysis jų savininkas mirė 1866-aisiais.
Vis dėlto, neiššifravimo priežastis gana paprasta: ženklų yra tiesiog per mažai (apie 1500), nėra nustatyta jokio užrašų konteksto (kalendorius? Astronominiai užrašai? Religinis veikalas? Pirkinių sąrašas? Gerai, dėl paskutinio juokaujame), o ir moderni Velykų salos gyventojų kalba yra gerokai iškraipyta aplinkinių regionų kalbų.
1. Turino drobė, tariamai I a.
Garsioji drobė, kurioje tariamai matomas Joshua iš Nazareto veidas. Populiari versija teigia, kad į šią drobę buvo suvyniotas krikščionių Mesijaus kūnas po jo nukryžiavimo, ir Kristaus veido bruožai išliko drobėje.
Deja, radiokatyviojo anglies izotopo datavimas, atliktas 1988-aisiais, rodo, kad drobė yra pagaminta tik viduramžiais.
Pati Romos katalikų bažnyčia yra nei pritarusi populiariai Turino drobės aiškinimo versijai, nei ją paneigusi.
