Giliai, po kalnų klodais slypi daugiau nei 200 rūšių iškasenų įvairovė. Tarp jų – auksas, geležies rūda, varis, cinkas, magnezitas, kalkakmenis, volframas, grafitas ir daugybė kitų. Kai kurių iškasenų atsargos Š.Korėjos teritorijoje yra didžiausios pasaulyje, ir itin vargingai gyvenanti šalis dažnai pasinaudoja jomis, kad gautų papildomų pajamų.
Skaičiuojama, kad bendra visų šių mineralų vertė gali siekti nuo 6 iki 10 trilijonų dolerių. Tačiau šalies infrastruktūra yra pernelyg neišvystyta, kad šios iškasenos būtų eksportuojamos dideliais kiekiais į užsienio šalis. Šiaurės Korėja tiekia tik nedidelius mineralų kiekius kaimyninėms valstybėms.
Strateginių ir tarptautinių studijų centro įkūrėjas Lloydas Vesey neseniai pranešė, kad Šiaurės Korėjos kasyba per pastaruosius du dešimtmečius smuko net 30%. Mokslininkas pastebėjo, kad šiai Azijos šaliai trūksta kasybos įrenginių ir technikos, o nusipirkti viso to ji nesugeba dėl itin prastos ekonominės situacijos šalyje – taip pat energijos trūkumo, kurį lemia ir sena ir prastos būklės elektros energijos sistemos.
2014 m. Rusija parengė planą statyti geležinkelio ruožą į Š.Korėją – kuris vėliau žlugo. Bet šiuo planu Rusija ketino suteikti Šiaurės Korėjai darbo jėgą, mainais į jos turimus naudinguosius išteklius.
Nepaisant to, Šiaurės Korėja nuolatos bando pasipelnyti iš savo turimų išteklių – nepaisant Jungtinių Tautų sankcijų. 2016 metų rugpjūčio mėnesį Egipto pareigūnai konfiskavo daugiau nei 2300 tonų geležies rūdos, kurią Šiaurės Korėjos krovininis laivas gabeno Sueco kanalu. Geležies rūdos ir 30000 raketinių granatų konfiskacija buvo didžiausia amunicijos konfiskacija sankcijų prieš Šiaurės Korėją istorijoje.
Taigi Š.Korėja atsiduria keblioje situacijoje – šalis yra pernelyg vargana, kad pasinaudotų savo ištekliais pati, tačiau dėl šalies valdymo sistemos ir tarptautinių santykių negali šių išteklių eksportuoti.
Parengta pagal "business Insider".
