1891 metų rugpjūčio 9 dienos „Lloyd‘s Weekly“ Jungtinėje Karalystėje naują išradimą apibūdino kaip prabangos viršūnę:
„Šioje vonioje vandenį galima išjudinti supimu, o tai sukelia jausmą, panašų į jūros bangas, kuris patenkins ir bus naudingas neįgaliems, silpniems žmonėms bei vaikams. Užtenka vos trijų šalto ar karšto vandens kibirų, o kambarys vandeniu neprisitaškys. O po vonia pakišus medinį pleištą, vonią galima naudoti pagal įprastą paskirtį.“
„Šioje vonioje vandenį galima išjudinti supimu, o tai sukelia jausmą, panašų į jūros bangas, kuris patenkins ir bus naudingas neįgaliems, silpniems žmonėms bei vaikams. Užtenka vos trijų šalto ar karšto vandens kibirų, o kambarys vandeniu neprisitaškys. O po vonia pakišus medinį pleištą, vonią galima naudoti pagal įprastą paskirtį.“
Supamoji vonia simuliavo jausmą, kurį jaustumėte apsilankę vandens telkinyje su tikromis bangomis, o magiškos vandens gydomosios savybės (bent jau taip manė Viktorijos eros gydytojai) nupraus tur4jo nupruasit naudotoją natūraliai. Ir tam net nereikėjo kelti kojos iš namų!
Tačiau kad ir kaip buvo liaupsinamas šis keistas išradimas, jame sėdėti nebuvo itin patogu. Bent jau taip atrodo pažvelgus į nuotraukas. Bet išradėjai JAV ir Europoje, kurie tikėjo supamos vonios gydomosiomis galiomis, ir toliau tobulino šį prietaisą. 1898 metais užregistruotas supamos vonios patentas atrodė tarsi supama kėdė.
Nors ir teigta, kad supantis vanduo neišsilaisto, vis dėlto realybėje buvo kiek kitaip ir šlapių grindų išvengti nepavykdavo. 1900 metais buvo užregistruotas modernesnis supamos vonios varianto patentas, kuris jau labiau priminė naujųjų technologijų vaisių. Pats supimosi procesas buvo labiau nuspėjamas ir kontroliuojamas, dėl neįprasto apdangalo dingo rizika prilaistyti.
Tačiau XX amžiaus pradžioje hidroterapija prarado savo populiarumą netgi alternatyvios medicinos propaguotojų tarpe.
Parengta pagal gizmodo.com
