Tačiau įspūdingiau atrodo kuklus Indijos Marso misijos biudžetas – vos už 74 milijonus dolerių Indijos kosminė agentūra nuskraidino savo palydovą į Marsą, nors kitų šalių analogiškos misijos kainuodavo nepalyginamai daugiau.
Pavyzdžiui, JAV palydovas „Maven“ tais pačiais metais atvyko į Marso orbitą už 671 milijoną JAV dolerių. Europos kosminės agentūros 2003 metų misija į Marsą turėjo 200 milijonų dolerių pradinį biudžetą. Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi juokaudamas pažymėjo, kad didesnį biuždetą turėjo netgi Holivudo filmas „Gravitacija“, kurio biudžetas siekė apie 100 milijonų dolerių.
N. Modi teigia, kad indų mokslininkai parodė pasauliui taupią inžineriją bei vaizduotės galią. Anot jo, ši sėkmė turi istorines šaknis.
Kritikai pažymi, kad Indija turėtų daugiau dėmesio kreipti į socialines problemas, o ne kosmoso tyrinėjimą, tačiau Indija dabar turi kuo pasigirti – tik JAV, Rusija ir Europa sėkmingai įvykdė Marso misijas. O Kinijos ir Japonijos Marso misijos buvo nesėkmingos.
Sunku net įsivaizduoti, su kokiu mažu biudžetu dirba Indijos kosmoso tyrinėjimų organizacija. Metinis organizacijos biudžetas siekia viso labo 1,2 milijardo dolerių, kai NASA metinis biudžetas siekia įspūdingus 17,5 milijardų dolerių.
Indijos mokslininkai sugeba taupyti pinigus sutrumpindami kūrimo ir vystymo ciklus, bei pasinaudodami pigia Indijos darbo jėga. Itin gabūs ir vertinami aeronautikos inžinieriai gauna viso labo 1000 dolerių atlyginimą per mėnesį. Europoje ir JAV aeronautikos inžinieriai uždirba dešimtimis kartų daugiau.
Tiesa, nepaisant mažų išlaidų, Indija skiria panašią biudžeto dalį kaip ir kaip ir JAV – 0,4 procento metinio biudžeto. Tiesa, NASA biudžetas kadaise būdavo dar įspūdingesnis – kai kosmoso lenktynės buvo pasiekusios savo piką 1966 metais, NASA biudžetas siekė net 4,4 procento metinio JAV biudžeto.
Parengta pagal CNN.
