Mokslinių laboratorijų, medicininių tyrimų aparatų bei kitų pažangių prietaisų veikimo laikas turės būti sutrumpintas, kadangi helio dujų atsargos sparčiai mažėja dėl šventėse naudojamų helio dujomis pripildytų balionų.
Jungtinėje Karalystėje esanti Rutherfordo Aplletono laboratorija naudoja neutronų lazerius, kurių naudojimas per dieną kainuoja 30 000 svarų sterlingų, tačiau net tris dienas laboratorija negalėjo vykdyti tyrimų, nes neturėjo helio dujų. Kitaip sakant, dėl helio dujų trūkumo laboratorija neteko 90 000 svarų sterlingų. Vietoje to dujos naudojamos pildyti šventiniems balionėliams, kurie galiausiai nuskrieja į atmosferą, o dujos paleidžiamos į orą tiesiogine to žodžio prasme.
Helis yra inertinės dujos, kurios nereaguoja su jokiomis kitomis medžiagomis, todėl yra saugios. Jos yra naudingos mokslui, kadangi net ir itin žemoje temperatūroje nesukietėja ir lieka skystos formos, todėl vėliau panaudojamos įvairiose mokslo srityse.
Helis ypač naudingas naudojant galingus magnetus. Šie turi būti atšaldomi iki -270 laipsnių pagal Celsijų, o skystas helis šį darbą atlieka tiesiog tobulai. Tokie galingi magnetai šiais laikais yra itin paplitę ir yra naudojami įvairiuose prietaisuose, tame tarpe ir Didžiajame Hadronų greitintuve. Be helio šie prietaisai tiesiog neveiktų. Vis dėlto, toks scenarijus netolimoje ateityje yra labai realus.
Žemėje helio kiekis yra ribotas. Jis išskiriamas kaip pašalinis produktas naftos-chemijos pramonėje. Išgaunant gamtines dujas ar naftą, helio dujų kišenės yra pažeidžiamos, dėl ko šios dujos kyla į žemės paviršių. XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje JAV nusprendė, kad helio dujos gali būti strategiškai svarbios ateityje – buvo numatyta šiomis dujomis užpildytus orlaivius naudoti karui.
Valstijos sukaupė milijardus litrų helio, kol galiausiai XX amžiaus pabaigoje nusprendė jas parduoti. Dėl šios priežasties helio dujų kainos stipriai krito. Helis tapo pigus, todėl žmonės ėmė jį švaistyti. Tačiau dabar helio atsargoms mažėjant, o kainai – kylant,imta suvokti, kad elgtąsi kvailai.
Profesiorius Robertas Richardsonas mano, kad vienas helio balionas turėtų kainuoti 75 svarus sterlingų – jei norima, kad kaina atsipindėtų tikrąją dujų vertę. Tačiau už tokią kainą helio dujomis galima pripildyti kelis šimtus balionų.
Ironiška, tačiau helis yra antras pagal gausą elementas visatoje (vandenilis yra pats gausiausias). Tačiau Žemėje helio nėra gausu. Saulės vėjas, kuris nuo Saulės skrieja link Žemės, yra pilnas helio, tačiau dėl storos atmosferos niekada nepasiekia Žemės paviršiaus.
Tačiau ištyrus „Apollo“ misijos pargabentų uolienų pavyzdžius paaiškėjo, kad Mėnulyje esančios uolienos yra kupinos helio. Skaičiuojama, kad viename kubiniame mėnulio dirvožemio metre yra apie 22 gramai helio. Taigi nenuostabu, kad vieną dieną ekonomiškai apsimokės statyti kasyklas Mėnulyje ir ten išgavinėti helį.
O ta diena gali ateiti pakankamai greitai. Tikriausiai nei vienas nenorime, kad sulaukus senatvės, gydytojai negalėtų įjungti medicininių aparatų ir mus ištirti, kadangi tam reikalingas helis buvo iššvaistytas balionėliams.
Parengta pagal The Guardian.
