Atlikto eksperimento metu dalyviai teigė, kad jie jaučia didesnę laimę, kai pinigus panaudoja laikui nusipirkti – o ne materialiems daiktams įsigyti. Pavyzdžiui, žmogus jausis laimingesnis išleidęs 30 eurų samdydamas kitą žmogų kambariams sutvarkyti, nei juos išleidęs įsigyti naujam daiktui.
Psichologai sako, kad dėl laiko stokos žmonės patiria stresą, o tai lemia mažesnį gerbūvį, nerimą bei nemigą. Nepaisant to, net ir turtingieji šykšti užmokėti už darbų atlikimą, kurių jie patys nemėgsta.
Psichologai sako, kad dėl laiko stokos žmonės patiria stresą, o tai lemia mažesnį gerbūvį, nerimą bei nemigą. Nepaisant to, net ir turtingieji šykšti užmokėti už darbų atlikimą, kurių jie patys nemėgsta.
Daugelyje šalių kylant pajamoms, pastebimas naujas reiškinys. Pradedant Vokietija ir baigiant JAV, žmonės vis dažniau skundžiasi dėl laiko stokos, o tai jiems sukelia stresą.
Psichologai iš JAV, Kanados ir Nyderlandų nusprendė atlikti eksperimentą ir išsiaiškinti, ar pinigai gali suteikti laimės, kai jie panaudojami laikui pirkti.
JAV, Kanadoje ir Danijoje buvo apklausta 6000 žmonių, tarp kurių buvo net 800 milijonierių. Jų buvo klausiama, kiek pinigų jie išleidžia tam, kad turėtų daugiau laisvo laiko. Rezultatai parodė, kad mažiau nei trečdalis apklaustųjų išleidžia pinigus tam, kad nusipirktų daugiau laisvo laiko, o tie, kurie taip daro, jaučia didesnį pasitenkinimą savo gyvenimu.
JAV, Kanadoje ir Danijoje buvo apklausta 6000 žmonių, tarp kurių buvo net 800 milijonierių. Jų buvo klausiama, kiek pinigų jie išleidžia tam, kad turėtų daugiau laisvo laiko. Rezultatai parodė, kad mažiau nei trečdalis apklaustųjų išleidžia pinigus tam, kad nusipirktų daugiau laisvo laiko, o tie, kurie taip daro, jaučia didesnį pasitenkinimą savo gyvenimu.
Tuomet tyrėjai atliko 2 savaičių trukmės eksperimentą, kuriame dalyvavo 60 dirbančių suaugusiųjų, gyvenančių Vankuveryje (Kanadoje).
Vieną savaitgalį dalyvių buvo paprašyta išleisti 30 eurų pirkiniui, kuris sutaupytų jiems laiko. Dalyviai pirko į darbą pristatomus pietus, mokėjo kaimynų vaikams, kad atliktų už juos kai kuriuos rutininius darbus ar mokėjo už valymo paslaugas.
Vieną savaitgalį dalyvių buvo paprašyta išleisti 30 eurų pirkiniui, kuris sutaupytų jiems laiko. Dalyviai pirko į darbą pristatomus pietus, mokėjo kaimynų vaikams, kad atliktų už juos kai kuriuos rutininius darbus ar mokėjo už valymo paslaugas.
Kitą savaitgalį jų buvo paprašyta tą pačią pinigų sumą išleisti materialiems daiktams. Tarp materialių daiktų buvo drabužiai, knygos ar vynas.
Antrojo eksperimento metu taip pat paaiškėjo, kad žmonės jautėsi laimingesniais, kai pinigus leido tam, kad sutaupytų laiko ir galėtų jį skirti sau – nei leisdami juos materialiems daiktams įsigyti.
Antrojo eksperimento metu taip pat paaiškėjo, kad žmonės jautėsi laimingesniais, kai pinigus leido tam, kad sutaupytų laiko ir galėtų jį skirti sau – nei leisdami juos materialiems daiktams įsigyti.
Britų Kolumbijos universiteto (Kanada) psichologijos profesorė Elisabeth Dunn, kuri kartu su kolegomis atliko šį tyrimą, sako, kad pinigai vis dėlto gali nupirkti laiką ir tai padaryti gan efektyviai. Profesorė ragina žmones pagalvoti, kokie darbai jiems nepatinka labiausiai ir ar galėtų juos už pinigus atlikti kiti. Jeigu taip, pinigai tokiu atveju bus panaudoti efektyviai.
Psichologė sako, kad šis tyrimas gali atverti akis ir pagelbėti tiems, kurie grįžę po darbų dar turi dirbti „antrą pamainą“, t.y. atlikti namų ruošos ar valgio gaminimo darbus. Kartais pagrindinis darbas leidžia pabėgti nuo rutininių darbų.
Parengta pagal BBC.
